− Papasakokite, kas yra hialurono rūgštis?
– Hialuronas tai – skaidri, lipni, natūraliai organizme gaminama medžiaga. Tai vienas svarbiausių mūsų organizmo komponentų. Ji randama beveik visuose organuose: kauluose, jungiamuosiuose audiniuose, kraujyje, sąnariuose, akyse ir, žinoma, odoje. Net 50 proc. organizme esančio hialurono yra odoje.
− Koks jos vaidmuo mūsų organizme?
– Pagrindinė hialurono rūgšties funkcija – vandens sulaikymas, kad kūno audiniai būtų gerai sutepti ir drėgni. Hialurono rūgšties molekulės pritraukia kelis šimtus kartų daugiau vandens kiekio nei sveria pačios. Taigi hialurono rūgštis yra labai galinga drėkinamoji priemonė. Jos kiekis labai svarbus ne tik mūsų odai, bet ir akims, sąnariams.
− Kuo ji naudinga?
– Hialurono rūgštis vadinama natūraliu drėkikliu, neatsiejama nuo sveikatos bei jaunystės. Jos dėka oda išlaiko stangrumą, sąnariai – lankstumą, akys – drėgmę. Kuo daugiau organizme yra hialurono rūgšties, tuo mūsų oda gražesnė. Hialurono rūgšties molekulė, surišdama vandenį, skatina elastino ir kolageno sintezę, apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų ir padeda atrodyti jaunai. Žmogus gimsta su dideliu kiekiu hialurono, todėl kūdikių oda yra itin graži ir putli. Hialurono rūgštis labai svarbi audinių regeneracijai, sąnariams. Sveiko sąnario skystyje natūraliai gaminasi hialurono rūgštis, nuo kurios priklauso sąnarių elastingumas. Hialurono rūgštis sutepa sąnarį ir leidžia be skausmo judėti.
− Kada organizme jos ima mažėti?
– Nuo 25-erių metų hialurono rūgšties gamyba žmogaus organizme sulėtėja. Sulaukus 40 metų, hialurono rūgšties nykimo procesas pagreitėja labai stipriai, o pasiekus 50 metų, hialurono rūgšties kiekis žmogaus kūne tampa du kartus mažesnis nei jaunystėje. Tačiau ne tik amžius siejamas su hialurono rūgšties mažėjimu. Jos gamybą organizme stabdo UV spinduliai, laisvieji radikalai, alkoholis, tabakas, stresas, blogas maistas.
− Koks to poveikis odai?
– Mažėjant hialurono kiekiui organizme, keičiasi odos turgoras (apimtis ir lygumas), formuojasi raukšlės ir, žinoma, jaučiamas odos sausumas.
− Ką daryti, kad tą mažėjimą atidėtume kuo vėlesniam laikotarpiui?
– Reiktų saugotis saulės spindulių, vengti alkoholio, tabako, streso. Gerai išsimiegoti ir gyventi sveikai. Galima naudoti ir papildus su hialurono rūgštimi.
− Kada reikėtų pradėti dairytis priemonių su hialuronu?
– Negalėčiau įvardyti amžiaus, labiau reiktų vertinti odos būklę.
− Dabar galima rasti labai daug kremų, serumų su hialurono rūgštimi. Kiek jie veiksmingi?
– Labai svarbu įvertinti priemonių kokybę ir, ar tai žemos, ar aukštos molekulinės masės hialuronas. Aukštos molekulinės masės hialurono rūgštis pritraukia vandenį ir akimirksniu pagerina odos drėkinimą. Žemos molekulinės masės hialurono rūgštis pasižymi didesniu skvarbumu, drėkina epidermį ir dermą, stimuliuoja fibroblastus bei hialurono rūgšties gamybą odoje. Norint dar intensyvesnio poveikio, reiktų ieškoti boosterio. Jie veikia dar efektyviau nei serumai. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į pakuotę, kad hialuronas būtų ingredientų sąrašo pradžioje.
− Kas geriau – kremas/serumas su hialuronu ar injekcijos? Kuo skiriasi poveikis?
– Reikia naudoti ir serumą, ir kremą. Serumo molekulė yra mažesnė, todėl skverbiasi į gilesnius odos sluoksnius, o kremas veikia daugiau paviršiuje. Todėl rekomenduoju naudoti abu. Kremas ir serumas yra kasdieninė priežiūra. O injekcijos – gilesnis odos drėkinimas.
− Jei kalbame apie injekcijas, kiek ir kaip dažnai jų reikia?
– Mezoterapija (sudėtyje yra skirtingos koncentracijos hialurono ir kitos aktyvios medžiagos) - 5 procedūrų kursas. 3 atliekamos kas 2 sav, o 4 ir 5 - kas mėnesį. Biorevitalizacija (skirtingos koncentracijos haliurono) - optimalus variantas - 3 procedūros kas mėnesį. Redermalizacija (haliurono ir gintaro rūgščių kombinacija) - haliurono koncentracija skirtinga, o gintaro rūgšties 1,6 proc. Idealus variantas 3-4 procedūros kas 2 sav.
− Ar organizmas nepripranta prie jų ir nepradeda dar mažiau jos gaminti pats?
– Tikrai ne. Tai nėra vaistinis preparatas, todėl prie jo priprasti neįmanoma. Pabrėžiu, kad injekcijas gali daryti tik gydytojai, įstaigose, turinčiose medicininę paskirtį.
– Kokie gali būti šalutiniai poveikiai tokių injekcijų?
– Jei žmogus neturi alergijų sudedamosioms dalims, šalutinio poveikio neturėtų būti.
