Apie depresijos požymius ir gydymą pranešime spaudai papasakojo Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Edgaras Diržius.

– Gydytojau, kokia pastaruoju metu yra žmonių emocinė sveikata?

– Lietuvoje atlikome gydytojų psichiatrų apklausą apie darbą karantino metu, kuri parodė, jog pandemijos metu žmonių skaičius, jaučiančių nerimo ar depresijos simptomus, kelis kartus išaugo. Pastebima, kad pacientai atvyksta sunkesnių būklių, nes ilgai delsė kreiptis į specialistus. Pandemija labiausiai paveikė vaikų, paauglių, vienišų tėvų ir mažas pajamas uždirbančių žmonių emocinę sveikatą.

– Kokie simptomai išduoda, kad žmogaus emocinė sveikata yra bloga?

– Pagrindinis požymis – tampa sunku gyventi visavertišką gyvenimą, t. y. dirbti, bendrauti, užsiimti malonia veikla. Žmones pradeda varginti nemiga, jaučiama prasta nuotaika, atsiranda energijos trūkumas, dingsta apetitas. Taip pat dalis sergančiųjų susiduria su baimės jausmu, įvairiais nemaloniais jutimais kūne, kurių kiti specialybių gydytojai negali išaiškinti. Gyvenimo kokybė suprastėja nepriklausomai nuo ligos – tiek nerimo sutrikimai, depresija, tiek ir kiti psichikos sutrikimai skirtingai paveikia žmogaus būseną.

– Ką daryti žmogui, kuris jaučia Jūsų išvardintus simptomus?

– Psichikos sutrikimus gydo gydytojai psichiatrai, į kuriuos pirmiausiai ir reikėtų kreiptis. Kauno klinikose teikiamos 3 lygio gydytojo psichiatro konsultacijos, taikoma psichoterapinė pagalba. Psichiatrai geba atskirti psichikos sutrikimus nuo kitų susirgimų, pasireiškiančių panašiais simptomais. Gydytojas psichiatras sudaro individualų gydymo planą, kuris padeda pasveikti.

Foto: Shutterstock

– Kada ir kaip prastėjanti emocinė sveikata gali privesti prie depresijos?

– Depresija yra kompleksiškas psichikos sutrikimas ir sunku įvardinti tik vieną priežastį. Ligai įtakos gali turėti genetika, ankstyvosios patirtys vaikystėje, mus supanti aplinka, mityba, kiti susirgimai, fizinio aktyvumo trūkumas. Depresija dažnai ateina lėtai ir nepastebimai.

– Kaip atpažinti depresiją?

– Dviejų skirtingų asmenų depresijos simptomai gali būti gana skirtingi. Vienam žmogui – suprastėja apetitas, sutrinka miegas, o kitam priešingai – padidėja apetitas, nuolat jaučiamas mieguistumas. Kiti būdingi simptomai: nuolatinis liūdesys, mintys apie gyvenimo beprasmybę, savižudybę, energijos trūkumas. Jei keli simptomai jaučiami nuolat bent pora savaičių – būtina susirūpinti ir kreiptis pagalbos į specialistus.

– Kaip gydoma depresija?

– Gydant depresiją, atsižvelgiama į žmogų, įvairias rizikas ir veiksnius, turinčius įtakos jo savijautai. Pagrindiniai depresijos gydymo metodai – psichoterapija ir antidepresantai. Net trečdaliui susirgusiųjų gali išsivystyti gydymui atspari depresija, kuri gydoma tranksranialine magnetine stimuliacija, elektros impulsų terapija ar medikamentu esketaminu.

– Kuo ypatingas gydymas tranksranialine magnetine stimuliacija?

– Kauno klinikose esančiame Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centre nuo šių metų taikome tranksranialinę magnetinę stimuliaciją. Procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą. Tai gera žinia pacientams, kuriems yra išsivysčiusi gydymui atspari depresijos forma.

– Gydytojau, ką patartumėte kiekvienam, kad emocinė sveikata būtų geresnė?

– Psichikos sveikatos principai yra labai panašūs kaip ir bendri sveikatos principai: reguliarus fizinis aktyvumas, saikinga ir sveika mityba, poilsis, savo hobių bei pomėgių realizavimas. Nemažiau svarbus bendravimas su artimaisiais, draugais. Svarbiausia – rūpintis savimi ir savo aplinka, nes ji mus kuria. Duodant kitam – grįžta daugiau nei atiduodi.