Viešoji erdvė mirga nuo straipsnių apie sveiką mitybą. Miestuose vienas po kito dygsta sporto klubai. Psichologų kabinetuose – eilės laukiančiųjų konsultacijos. Kūnu ir psichika rūpinamės vis labiau. Tačiau apie emocinę sveikatą daugiau kalbėti pradėjome tik po pirmojo karantino, o ji, anot neuromokslininkės dr. L. Vencės, ne mažiau svarbi laimingo ir sėkmės lydimo žmogaus gyvenimo dalis, rašoma pranešime spaudai.

Biomedicinos mokslų daktarė 15 metų tyrė žmogaus emocines būsenas, stebėjo reakcijas, matuodama smegenų aktyvumą, širdies darbą bei hormoninius pokyčius. Anot L. Vencės, didžiausia jos aistra – šios srities naujausiais moksliniais atradimais dalytis su kitais, todėl moteris veda mokymus ir seminarus, konsultuoja švietimo įstaigas ir vaikų emociniu išprusimu besirūpinančius tėvus. Į mokslininkę dažnai kreipiasi ir verslo įmonių vadovai, siekiantys, kad jų darbuotojai taikytų neuromokslinių smegenų tyrimais paremtą pažangiausią pardavimų metodą S.C.A.R.F. Apie jį L. Vencė kalbės ir savo pranešime š.m. spalio 8 d. vyksiančioje didžiausioje motyvacinėje konferencijoje moterims „Moters vizija“.

– Jūsų, kaip mokslininkės manymu, kokia šiuo metu yra lietuvių emocinė sveikata?

– Šiuo metu ne tik lietuvių, bet ir viso pasaulio žmonių emocinė sveikata yra paveikta pandemijos. Žinoma, kalbant apie emocinę sveikatą, išlenda daug kultūrinių skirtumų. Mano atlikti tyrimai parodė, kad lietuviai vangiau nei, pavyzdžiui, amerikiečiai vertina emocinius stimulus. Pastarieji jei jaučia džiaugsmą, tai parodo stipriau. Vis dėlto, matuojant abiejų šalių gyventojų smegenų parametrus, pasirodė, kad jie labai panašūs. Tai rodo, kad evoliuciškai esame susiformavę panašiai, bet lietuviai yra linkę prislopinti emocijas ir tokį elgesį lemia būtent kultūriniai skirtumai. Nieko nuostabaus – prieš 30 metų vaikų emocijos būdavo nepageidaujamos ir slopinamos, nors vaikystė yra tas metas, kai gali save išreikšti, o vėliau, suaugęs, jau mokaisi emocijas valdyti. Naujoji karta keičiasi, augindami vaikus jauni žmonės daugiau leidžia jiems išreikšti emocijas.

– Skelbiama, kad lietuviai yra treti Europos Sąjungoje mažiausiai patenkinti savo gyvenimu. Ar kada tapsime laimingiausia tauta?

– Atkreipkite dėmesį, kad laimės indeksas sudaromas pagal tai, kaip patys žmonės vertina savo gyvenimą. Tam įtakos, be abejo, turi ekonomikos rodikliai ir švietimo sistema. Reikėtų nuo pat mažens mokyti vaikus būti motyvuotais, labiau įsitraukti į tai, ką daro ir džiaugtis rezultatais. Lietuviai tikrai yra daug pasiekę, bet savo tyrimuose esu pastebėjusi, kad ne visuomet tuo pasidžiaugiame. Šito reikia mokytis, tuomet tapsime labiau motyvuoti siekti tikslų, kurie suteikia laimės – taip surėdytos smegenys.

Laura Vencė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Kaip be sudėtingų tyrimų pasitikrinti emocinę sveikatą?

– Reikia save stebėti. Jeigu žmogus per dieną sugeneruoja daugiau pozityvių minčių nei negatyvių, reiškia, kad su emocine sveikata viskas yra gerai. Kai pastebime, kad kasdienes užduotis atlikti darosi sunku, privalome suprasti, kad emocinė sveikata ėmė trikti. Galbūt žmogus jaučiasi pavargęs ir tai tęsiasi kurį laiką, verta rimtai susirūpinti ir kreiptis į specialistus. Jie padės išsiaiškinti ar reikia stiprinti bazinius dalykus – miegą, mitybą, fizinį aktyvumą, ar yra polinkis į depresiją bei kitus psichikos sutrikimus.

– Kaip galima pačiam rūpintis, gerinti emocinę sveikatą?

– Reikia užsitikrinti, kad atliepiate bazinius savo emocinės sveikatos poreikius. Visų pirma būtina miegoti 7-9 val. per parą. Tyrimai rodo, kad smegenys tik per tiek laiko sugeba atsistatyti. Nors technologijos suteikia labai daug pramogų ir nakties metu, privalome kiekvieną parą gauti kokybiško miego, kad mūsų smegenys nepervargtų ir gebėtume atpažinti emocijas.

Taip pat būtinas fizinis aktyvumas ir svarbi teisinga mityba. Juk apie 90 proc. laimės hormono serotonino pagaminama nervų sistemos dalyje, atsakingoje už žarnyno veiklą. Kiekvienas žmogus pats turi stebėti, kokius produktus valgydamas jaučiasi gerai.

Jeigu visu tuo pasirūpinta, o vis tiek generuojame daugiau negatyvių nei pozityvių minčių, tuomet verta atkreipti dėmesį į savo kultūrinį gyvenimą – kokios vietos padeda pasisemti gerų emocijų. Tai gali būti teatras, kinas, susitikimai su draugais, bendravimas, žodžiu, veikla, padedanti pasijusti geriau. Jeigu ir tai nepadės išspręsti vidinių sunkumų, tuomet reikėtų konsultuotis su specialistais – psichologais ir psichoterpeutais, kurie padea identifikuoti, koks tai sunkumas. Jis gali būti atsineštas ir iš ankstyvos vaikystės, nes neuromoksliniai tyrimai rodo, kad tai, ką sukaupiame per pirmus septynerius gyvenimo metus, nešamės per visą likusį gyvenimą. Psichoterapinės praktikos padeda atsakyti į klausimus, palengvinti sunkumą ir toliau keliauti, rūpinantis emocine sveikata.

– Kaip gebėjimas valdyti emocijas padeda asmeniniame gyvenime ir darbe?

– Drąsiai galiu teigti, kad tai yra raktas į laimingesnį ir sėkmingesnį gyvenimą. Žmogus, kuris geba valdyti save, geriau bendradarbiauja su kitais, įsiklauso, įsijaučia. Darbe juk viskas susiję su bendradarbiavimu – kolegomis ir klientais. Be to, jei žmogus moka pasidžiaugti kitais ir savimi, jo smegenys pagamina daugiau laimės hormonų. Tai reiškia, kad jis tampa gyvybiškesnis, daugiau pasiekia, sugeba išsikelti vis didesnius tikslus ir, žinoma, tai daro įtakai karjeros sėkmei.

Asmeniniame gyvenime veikia tie patys principai. Aukštesnio emocinio intelekto žmogus geba kurti kokybiškesnius santykius, daugiau suprasti antrąją pusę, numatyti vienų ar kitų veiksmų pasekmes, jautriau spręsti konfliktus. Dėl to tiek partnerių, tiek tėvų ir vaikų santykiai gali būti sklandesnis.

– Savo veikloje daug dėmesio skiriate tėvų ir vaikų santykiams. Pati auginate tris skirtingo amžiaus atžalas ir susiduriate su skirtingomis situacijomis. Ką patartumėte tėvams, kurie nori į gyvenimą išlydėti emocionaliai brandžią asmenybę?

– Labai svarbu stebėti vaiko emocijas, suprasti kiekvieno amžiaus specifiką ir žinoti, ką ir dėl ko darote. Jeigu reikšdamas emocijas jis savęs nežaloja, tuomet viskas yra gerai. Svarbu vengti tokių stereotipinių išsireiškimų, kaip „berniukai neverkia“, „mergaitės taip nedaro“ ir t.t. Leisti vaikui paverkti, pabūti vienam, jeigu to nori, papykti ir neklausinėti, kas darosi, bet būti šalia. Kai emocijos nuslūgs, tuomet galima pasikalbėti, papasakoti, kaip jaučiasi šalia esantis žmogus ir paaiškinti, kaip kitaip galima reaguoti.

Visada patariu tėvams negalvoti, kaip sureagavo aplinkiniai – svarbu, kaip vaiko emociją atliepėte jūs.

Gal dažnai aptarinėjama situacija, kai vaikas krenta ant žemės verkdamas ir ko nors prašo, taip pat reikalauja kantrybės. Labai svarbu nekeisti savo apsisprendimo ir nepataikauti, kad vaikas neimtų manipuliuoti, tačiau nurimus emocijoms, vėl ramiai pasikalbėti.

Paauglių smegenys ima intensyviai gaminti hormonus, todėl jų emocinė raiška labai paūmėja. Tuomet už emocijų valdymą atsakinga smegenų sritis šiek tiek prislopinama, nes smegenims reikia daugiau energijos nukreipti į hormonų gamybą. Gali būti, kad vaikų paauglystės laikotarpį teks ištverti su nevaldomai reiškiamomis emocijomis, bet tuo metu labai verta mokytis jas valdyti. Ši patirtis turės didžiulės naudos ateityje, nes suaugęs tas paauglys jau turės susiformavusį įgūdį. Nustebsite, tačiau paaugliui atsidurti situacijose, kuriose jis savęs nevaldo, yra labai naudinga. Žinoma, jei šalia yra žmogus, kuris, kaip veidrodis, jau nurimus, pasakos, kad buvo per stipriai reaguota. Iš patirties galiu pasakyti, kad jauni žmonės mokosi labai greitai – pakanka kelių situacijų, kai jiems labai stipriai buvo sukilusi emocija ir, atsidūrę panašioje situacijoje, jie elgiasi jau visai kitaip. Ypatingai gerai juos veikia grupiniai emocijų valdymo užsiėmimai, kai kiti paaugliai jiems pasako apie perdėtą reakciją, juk tai yra tas amžius, kai nukarūnuojami tėvai ir suaugusieji.

Šeimose tikrai nuolat pasitaiko per karšto paauglių reagavimo į menkiausias pastabas. Tėvams svarbu žinoti, kad reikia išlaukti, kol atžalos emocijos nuslūgs ir tik tuomet ramiai apie tai pasikalbėti.

– Grįžkime prie karjeros. Kas yra tas pažangiausias pardavimų metodas S.C.A.R.F., kurio paslapčių sužinoti plūsta verslininkai?

– Tai yra neuromokslinių smegenų tyrimų duomenimis paremtas modelis, pagal kurį patenkinus penkis pagrindinius emocinius poreikius žmogus geriau bendradarbiauja, komunikuoja ir pasiekia užsibrėžto tikslo. Visas penketukas užkoduotas akronime: statusas (angl. – status), užtikrintumas (certainty), autonomija (autonomy), ryšys (relatedness) ir teisingumas (fairness).

Detaliau apie kiekvieno iš šių poreikių svarbą kalbėsiu motyvacinėje konferencijoje „Moters vizija“, o dabar tik paaiškinsiu, kad kiekvienoje įmonėje, besirūpinančioje emocine darbuotojų sveikata ir taip siekiančioje geresnių rezultatų, net žemiausios grandies vadovai turi mokėti atpažinti, kuris iš poreikių yra neatliepiamas ir imtis priemonių tai ištaisyti.

– Jau žinoma, kad į „Moters viziją“, apie kurią užsiminėte, spalio 8 d. susirinks keli tūkstančiai dalyvių. Kokią žinią ketinate joms pranešti?

– Tai yra didžiausia motyvacinė konferencija, todėl norėčiau, kad jos dalyvės suprastų, kaip svarbu rūpintis savo ir aplinkinių emocine sveikata. Net jei tai darote dėl geresnių pardavimų versle, galite gerokai prisidėti prie pokyčių visoje visuomenėje.