Grožio studijos „Vandens lelija” vadovė Inesa Rusteikienė pranešime spaudai pasidalijo patarimais, kokios procedūros padeda subalansuoti vidinę pusiausvyrą, tiesiog nusiraminti ir pasijusti harmoningai.

Ar kada nors susimąstėte, kuri kūno vieta dėl streso patiria didžiausią įtampą? Pasirodo, net 90 proc. įtampos susikaupia veido raumenyse, likusiame kūne – tik 10 proc.

Gali visaip stengtis atpalaiduoti kūną – sportuoti, užsiimti mėgstama veikla, bet kartais paprastas kito žmogaus prisilietimas, o tuo labiau profesionalaus specialisto, gali padaryti stebuklus. Efektyviausias būdas – tai padaryti pirmiausiai masažuojant ir taip atpalaiduojant veidą, galvos sritį, pečių juostą.

Galite nesunkiai įsitikinti, ar jūsų kūne susikaupė įtampa. Atsikėlę ryte ar prieš miegą pabandykite pajudinti savo žandikaulį ir pajausti, kiek jis laisvas, ar lengva jį išjudinti? Nustebsite pamatę, kad jis nėra jau toks laisvas, kaip tikėjotės.

Kartais žmonėms sunku net prasižioti, šitaip viskas įsitempę! O vien tik atpalaidavus žandikaulį – pajusite didelį palengvėjimą visame kūne, nugaroje, ypač dubens srityje.

Dar vienas paprastas testas – pabandykite suimti ir pajudinkite savo galvos plaukus ir odą. Ar ji neskausminga, ar lengvai pajudinama? Jei esate atsipalaidavęs, galvos odą lengva išjudinti. Deja, mums to net nežinant, oda dažnai būna kietai „prilipusi” prie galvos, atrodo lyg norėtų pasakyti – „nelįsk prie manęs, man ir taip stresas!”

O isitempusi galvos oda – tai ir lūžinėjantys nusilpę plaukai, ir galvos skausmai, nes visa kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi dėl to būną sutrikę.

Inesa Rusteikienė

Veido srityje – ypatingai daug aktyviųjų taškų, nervų galūnių ir nervų sistema, per veido masažą gavusi signalus atsipalaiduoti, nuramins visą jūsų kūną.

Štai dėl to labai vertinu veido masažus, jie suteikia daug daugiau nei tik gražinantį poveikį. Ne tiek svarbi pati metodika, kiek gilus ir veiksmingas atsipalaidavimas.

Atpalaidavus veidą – savaime atsipalaiduoja visas kūnas, pailsi protas, nurimsta minčių srautas, persikrauna nervų sistema, pagerėja virškinimas, atsipalaiduoja dubuo ir visa nugara.

Štai keletas pastebėjimų, kaip veido masažas susijęs su mūsų vidaus organais ir gera savijauta.

Veido srityje yra daugiausiai su skrandžiu susijusių aktyviųjų taškų – juos veikdami, geriname skrandžio ir visos virškinimo sistemos veiklą. Būtent todėl sutrikus virškinimui – negalavimas labai greitai atsispindi veide, jis tampa rūškanas, papilkėja, įsitempia.

Akys – kepenų veiklos atspindys. Dabar, pavasarį itin suaktyvėja kepenų veikla, todėl lengvais pratimais ar švelniu masažu nuramindami akis, harmonizuosime ir kepenų veiklą. Juk kepenis itin silpnina pastovus stresas ir pykčio emocijos; tuo tarpu jas stiprina švelnumas ir rūpestis savimi. Maišeliai po akimis – inkstų veiklos sutrikimai, galbūt geriate per daug skysčių vakarais ar naktį?

Padėti galime patys sau

Visada moterims primenu, kad niekas kitas mums taip gerai padėti negali, kaip mes pačios. Tas noras ir ryžtas padėti sau yra ypatingai aktualus pandeminio karantino metu.

Nuolatinis dėmesingumas savo kūnui ir gerai savijautai gali duoti milžinišką naudą, tiesiog reikia kartais tuo pasidomėti ir pradėti taikyti nelaukiant, kol atsiras tikrieji negalavimai. Dažnai kūnas mums įvairiai signalizuoja, kad jam reikalingas didesnis mūsų pačių dėmesys sau, tiesiog dažniau įsiklausykime į save, leiskime sau gerai pailsėti.

Pabandykite tokį paprastą pratimą. Įtempkite veido raumenis kiek tik įmanoma, net iki skausmo - ir po to staiga atpalaiduokite. Pakartokite keletą kartų. Tai paprasčiausias greito atsipalaidavimo būdas.

Tinka ir visam kūnui, ypač toms vietoms, kuriose ir taip jaučiame įtampą. Padidiname įtampą iki maksimumo, dar daugiau, ir paleidžiame. Atsipalaiduojame ir pamirštame.

Kai per daug galvojame apie rūpesčius ir vis kažką analizuojame – pats šis nuolatinio „mintijimo” procesas kūne kelia nereikalingą įtampą. O kai staiga visas įtampas paleidžiame – kūnas nurimsta, apie jas negalvoja, ramybė pripildo širdį. Širdis nutyla, atsipalaiduoja, tampa harmoninga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją