– Kaip Jūs marginate kiaušinius Velykoms?
– Kiekvienais metais vis kitaip, nes tokių įdomybių prisiklausai. Aišku, buvo laikas, kai vaškuodavom, kai skutinėdavom. Senelis būdavo skutinėjimo meistras, tai pradėdavo jau nuo pirmadienio ir skutinėdavo paveikslus, žodžius, palinkėjimus ir net lotyniškai užrašydavo. Šiemet kiaušinius dažiau su svogūnų lukštais ir arkliarūgščių šaknimis, o kitus su juodalksnio žieve ir surūdijusiais vinimis, dar kitaip vadinamus geležiniais kiaušiniais. Jie net panašūs į kiaušinius dažytus su raudonu vynu. O juodalksnio žievės reikėtų prisirinkti iš anksto, ją užsimerkti su vinimis, įdėti druskos ir acto, palaikyti, kokią savaitę ar net ilgiau. O surūdiję vinys reikalingi dėl geležies sulfato, kad išeitų juodesnė spalva. Jeigu tu darai valgomą kiaušinį, tai jis nuo vištos užpakalio iki stalo turi būti valgomas. Negali jo mirkyti kažkur ir galvoti, kad tu jį padarei labai sveiką.
– Kokių dar naujų būdų pasiūlytumėte dažymui?
– Tai dažymas su šilko skiautelėmis. Siuvai suknelę – liko skiautelių. Vis tiek Velykoms reikia, kokių 8–9 suknelių, nes ilgos šventės. O namuose reikia pasipuošti, papuošalus visus ištraukti ir užsikabinti. Pasipuošti prieš savo vyrą, šeimą, vaikus. Ir net prieš tuos, su kuriais bendrausi per internetą.
– Negi tikrai Velykoms pasisiūnate 8 sukneles?
– Taip, aš gyvenime taip nesipuošdavau, kaip dabar puošiuosi per šitą karantiną. Mano visos dienos yra šventadieniai. Ateina šeštadienis ar sekmadienis ir aš apsirengiu gražią suknelę, pasirengiu paskaitai, pasižiūriu, kokius turiu papuošalus, kas su kuo tinka, net apsiaunu gražius batukus ir vaikštau su jais namuose, ką gi daugiau veikti? Ne aukštakulniais, bet šiek tiek su kulniuku, kad stuburas ir figūra nepamirštų, kaip aš turiu gražiai atrodyti. Dar ir dietų įvairių laikausi. Mes dabar visi taisom, verdam, kepam, bet nepamirškim, kad turim pačios būti gražios. Ir siūlau užsidėti kaukę iš to, kokį mes gaminame maistą. Aš ypatingai vertinu karvių krekenas. Tai pavasario produktas, kuris yra labai vertinamas. Su jomis gaminame raugus, kurie yra reikalingi atstatyti imuninę sistemą.
– Kas yra tos krekenos?
– Tai dar vadinama priešpieniu. Na, bet nors nusispjauk, koks dar priešpienis, jei mes turime lietuvišką labai gražų žodį krekenos. Tai yra pirmutinis karvės pamelžiamas pienas. Ir jis labai gausus beta ir gama globulinų. Jums reikės pusės stiklinės krekenų, vieno šaukštelio cukraus, šaukštelio tikrų mielių ar raugo ir ruginių miltų. Užplakit iš vakaro, o ryte, kai jis jau parūgs, lengvai kaip košelė užsiteps. Tokio kiekio užteks kelioms dienoms. Pridengiat ir galite dėti į šaldytuvą. Antrą dieną, kol neužsivilkot tų gražių suknelių, apsitepat visas vietas, kurias viešai rodote, ir bus labai gera kaukė. Pabūkit 15–20 minučių ir nusiplaukit. Matysit, kokia bus graži oda, nereikės jokių brangių kremų. Visos dažome kiaušinius su svogūnų lukštais, bet galime pasiruošti maitinačią kaukę plaukams, kuri bus ir kaip švelniai gelsvas dažas. Lukštų reikia nedaug, kokios saujos, ir juos užplikykit stikline verdančio vandens, galit įspausti vieno ar dviejų svogūnų sulčių, jei nenorit, kad smirdėtų, nors šiek tiek kvapo vistiek bus, praskalausit su actu ir bus gerai. Dar įspauskit citrinos sulčių arba įpilkit raugintos sulos. Sudrėkinkite plonesnį rankšluostėlį, dėkit ant plaukų ir pavaikščiokite, kol vyras miega. Jūsų plaukams bus padaryta kaukė. O jei vyras linkęs plikti ir jam ant plikės galit uždėti.
