– Kuo fiziologiškai skiriasi vyrų ir moterų smegenys?
– Tai viena temų, kuri yra labai perpinta mitais ir įvairiai interpretuojama mokslo tyrimų. Skaitant bet kurį tekstą, labai svarbu pažiūrėti, kas yra jo autorius. Jei tai gamtos mokslų atstovas, jis teigs, kad yra skirtumų, nes skiriasi hormonai, dėl kurių moterų smegenyse vyksta tam tikri procesai mėnesinių metu, nėštumo metu ir pan., ko vyrų smegenyse niekada nevyksta. Bet jei autorius yra socialinių mokslų atstovas, jis akcentuos stereotipus, kalbės apie tai, kad mes patys raginame berniukus elgtis vienaip (būti drąsiems), o mergaites – kitaip (būti ramesnėms), formuojame skirtingą elgesį ir brukame berniukams mėlynus drabužius, o mergaitėms – rožinius. Tam, kad išsiaiškintume, kas yra įgimta, o kas įgyta, reikia sudėtingo dizaino tyrimo. Palyginę Lietuvos vyrus ir moteris, rasime skirtumų, bet nežinosime, kurie nulemti lyties, o kurie – socialinių vaidmenų. Reikia lyginti skirtingas kultūras, patriarchalines visuomenes su matriarchalinėmis. Dauguma tokių tyrimų rodo, kad tų įgimtų skirtumų egzistuoja nedaug. Tarkime, yra žinoma, kad prieš mėnesines moterys patiria PMS, tai yra, sudirgimą, prastą nuotaiką, nuotaikų kaitą. Gamtamoksliai, atlikę tyrimus su Vakarų pasaulio moterimis, randa, kad PMS tikrai egzistuoja, bet jei pažiūrėsime į Rytų kultūrų atstoves, moterys raportuoja, kad jos, mėnesinių metu, jaučia skausmus, pilvo pūtimą ir kitus fizinius simptomus, bet visų psichinių simptomų nejaučia. Vadinasi, PMS yra labiau Vakarų pasaulyje egzistuojantis reiškinys, kuris galėtų būti labiau priskiriamas kultūrai, o ne fiziologijai.
– Bet ar skiriasi smegenų dydis, svoris, vien dėl lyties?
– Paprastai vyrai yra didesni ir sunkesni nei moterys, jų ir rankos didesnės, ir kojos didesnės, natūralu, kad ir jų smegenys didesnės. Bet čia jau lyginame didesnių ir mažesnių žmonių skirtumus. Didelė moteris turės didesnes smegenis nei smulkaus sudėjimo vyras. Atlikę magnetinį rezonansą, mes niekaip nepasakysime iš smegenų, ar tai vyro, ar moters smegenys. Apskritai reikia pasakyti, kad gyvenimas formuoja smegenis. Jei žmogus visą gyvenimą yra raginamas žaisti ne su mašinėlėmis, o su lėlėmis, raginamas ne rodyti ambicijų, o atvirkščiai paklusti, natūralu, kad tai formuoja skirtingą smegenų veiklą. Įvairūs tyrimai rodo, kad vyrų labiau išlavintos ir didesnį plotą žievėje apima tos smegenų dalys, kurios atsakingos už erdvinius gebėjimus, o moterų – už empatiją. Bet klausimas, ar taip gimėme, ar taip suformavo gyvenimo būdas?
– Tai nėra tiesa, kad vyrams, vien dėl to, kad jie yra vyrai, geriau sekasi tikslieji mokslai, vairuoti ar orientuotis žemėlapiuose?
– Čia vėlgi persipina biologija su socialiniais veiksniais. Jeigu mes, kaip visuomenė, raginame vairuoti dažniau vyrus, natūralu, kad jų šis įgūdis bus geriau išlavintas. Tarkime, buvo atliktas tyrimas su kompiuteriniais žaidimais: lygino vyrus ir moteris, nes pastebėta, kad vyrams tai sekasi geriau. 10 valandų moteris mokė, kaip žaisti. Po to vyrų ir moterų gebėjimai buvo visiškai vienodi.
– Tai grynai fiziologiškai nulemtų skirtumų nėra, tiesa?
– Visi turime tas pačias smegenų dalis, viskas veikia taip pat, bet skirtumai egzistuoja tie, kurie yra nulemti hormonų. Kažkada sulaukiau klausimo, ar tiesa, kad pas vyrus smegenyse viskas sudėta į „stalčiukus“, o pas moteris – į jungtis. Tai yra netiesa, nes struktūriškai smegenys yra tokios pačios.
– Kaip laikui bėgant keičiasi moterų smegenys, kalbant apie jų fiziologiją?
– Yra tam tikri moterų gyvenimo laikotarpiai, kai smegenys kinta. Pavyzdžiui, nėštumo metu išsiskiria daugiau hormono progesterono ir estrogeno. Moterų smegenyse įvyksta tokia kaip antra paauglystė – smegenų persitvarkymas, daugiausiai smegenų žievės kaktinėje srityje, yra pašalinamos nereikalingos jungtys tam, kad būtų galima užmegzti naujas. Gamta taip pasirūpino, žinodama, kad moters gyvenimas gerokai pasikeis. Šiek tiek apsikarpo senos jungtys, kad ji galėtų labai greitai mokytis ir atliepti naujus savo bei vaiko poreikius. Vyrų smegenyse tokių dalykų nevyksta, bet, tapus tėčiais, bendraujant su vaiku, jiems taip pat išsiskiria oksitocinas, tik daug mažesniu kiekiu, dėl kurio irgi matomi šiokie tokie pokyčiai.
Kalbant apie mėnesinių ciklų svyravimus, kaip jau minėjau, dėl PMS simptomų mokslininkai nesutaria, bet vienareikšmiškai sutariama, kad ovuliacijos metu, kai organizme yra didžiausias estrogeno kiekis, moterys tampa labai energingos, jų reakcija pagreitėja, jos daugiau juda. Mes esame įpratę galvoti, kad PMS metu moteris patiria protinių funkcijų suprastėjimą ar energijos nuosmukį, bet, pasirodo, viskas yra atvirkščiai.
Dar vienas laikotarpis – menopauzė, kai estrogeno kiekis smarkiai krenta ir tai siejasi su sparčiai prastėjančiomis protinėmis funkcijomis. Dažnai po menopauzės moterims padidėja demencijos rizika. Jei vyrų protinių funkcijų gyvenimo antroje pusėje pokyčiai yra palyginti stabilūs, moterų ta kreivė yra labiau laužta. Ji gana stabili iki menopauzės, o po jos pastebimas spartesnis prastėjimas. Moterys, kurios menopauzę patiria vėliau, ilgiau išlaiko ir aukštesnes protines funkcijas. Bet čia vėlgi viskas persipina. Kodėl moterys patiria menopauzę anksčiau? Dėl streso, dėl sveikatos problemų, dėl kitų priežasčių, kurios gali turėti įtakos ir protinėms funkcijoms.
– Minėjote, kad vyrams tokios staigaus pokyčio nebūna?
– Taip, pas vyrus senėjimas vyksta tolydžiau. Bet vyrų populiacijoje yra kitų bėdų, kurios taip pat veikia protines funkcijas. Tarkime, tarp vyrų labiau paplitę žalingi įpročiai – jie irgi turi poveikio protinėms funkcijoms.
– Grįžkime prie stereotipų. Manoma, kad vyrai linkę labiau konkuruoti. Ar tai įgimta ar įgyta?
– Čia vėlgi persipynę socialiniai ir biologiniai veiksniai. Mes žinome, kad testosterono kiekis koreliuoja su agresija, o testosterono kiekis pas vyrus yra aukštesnis nei pas moteris, bet yra ir socialinių veiksnių, kurie veikia. Tarkime, jei moteris rodo lyderystę ar agresyviau išreiškia nuomonę konflikte, ji visuomenės yra dažniau slopinama. Į moteris lyderes yra žiūrima kritiškiau, tokia moteris laikoma nemoteriška, sulaukia daugiau kritikos dėl savo veiksmų.
– O motinystės instinktas užfiksuotas smegenyse?
– Į tokį klausimą geriau atsako ne žmonių, o gyvūnų tyrimai. Jie parodo, kad, gimus vaikui, išsiskiria didžiulis oksitocino pliūpsnis patelėje, kuris nulemia prieraišumą savo kūdikiui. Bet tai įvyksta pagimdžius savo vaiką. Pamačius svetimą vaiką – to neįvyksta.
– Dar vienas stereotipas, kad moterys yra komunikabilesnės, ar tai tiesa?
– Iš tiesų tyrimai, kurie lygina vyrus ir moteris, randa, kad šis skirtumas egzistuoja. Kalbiniai ir empatiniai moterų sugebėjimai yra geriau išvystyti. Evoliucinės psichologijos mokslininkai tai aiškina, pasiremdami tuo, kad kitados vyrai būdavo medžiotojai, o moterys rūpindavosi vaikais ir būdavo labiau priklausomos nuo bendruomenės. Jei moterį bendruomenė atstums, didelė tikimybė, kad ji su savo vaiku pražus, todėl ji buvo labiau suinteresuota užmegzti ir palaikyti santykius. Vyrai tokio poreikio neturėjo. Socialiniai psichologai šį skirtumą aiškina labiau skirtingu berniukų ir mergaičių auklėjimu.
– Tai daugiau tų skirtumų tarp vyrų ir moterų lemia aplinka, kultūra, hormonai, bet ne smegenų skirtumai, tiesa?
– Smegenys yra be galo plastiškos, jos yra labai formuojamos gyvenimo. Kai atsirado magnetinis rezonansas (paskutinieji praėjusio amžiaus dešimtmečiai), pasipylė labai daug įvairių tyrimų su sensacingais rezultatais, kurie vėliau pasirodė tesą mitai. Lyčių skirtumų sritis buvo labai paveikta. Vienas tokių mitų buvo, kad vyrai geriau sprendžia logines užduotis, nes jų smegenyse yra daugiau pilkosios medžiagos. Bet prieš paskelbiant tokias išvadas, nebuvo atkreiptas dėmesys į smegenų dydį. Kai lyginame didesnes smegenis su mažesnėmis, natūralu, kad jose bus daugiau pilkosios masės. Todėl kai iš naujo buvo peranalizuoti rezultatai, atsižvelgiant į smegenų dydį, šios koreliacijos išnyko. Vertinama, kad pilkosios ir baltosios medžiagų santykis vyrų ir moterų smegenyse yra toks pat.
– O kalbant apie aukštą intelektą ir protines savybes, ar yra kokie nors fiziologiniai smegenų požymiai, kurie nurodo, kad žmogus protingas?
– Paprastai, kai žmogaus smegenys yra sveikos, normalu, kad jo protinės savybės bus aukštesnės nei to žmogaus, kurio smegenys yra pažeistos ligos ar raidos sutrikimų. Kita vertus, ilgą laiką buvo manoma, kad intelektas priklauso nuo smegenų tūrio, bet vėliau tai buvo paneigta. Lyginant jaunų žmonių smegenovaizdos atvaizdus, būtų sunku kažką pasakyti apie jų intelektą, galima nebent aptikti kažkokią ligą. Lyginant vyresnio amžiaus žmones, yra lengviau, nes galima pasakyti, kurių smegenys su amžiumi patyrė daugiau degeneracijos. Manoma, kad tos smegenys, kuriose randama daugiau smegenų jungčių, išlaiko aukštesnes protines funkcijas. Įdomūs rezultatai buvo iš Alberto Einšteino smegenų skrodimo. Jos buvo išimtos ir detaliai ištirtos. Buvo galvota, kad jis buvo genijus, nes jo smegenys buvo didelės. Bet pastebėta, kad jo smegenys buvo kiek mažesnės už vidutinio vyro smegenis, bet jose buvo išlikę labai daug smegenų jungčių. Iš čia kyla teorija, kad tai atspindi aukštą intelektą.
– Nuo kada smegenys ima senti?
– Nuo tada, kai baigiasi brendimas. Kada baigia bręsti, labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo. Anksčiau tai buvo apie 18-20 metus, bet ankstesnių kartų atstovai patirdavo daug streso savo gyvenime. Karas, badas, socialinis saugumas buvo daug žemesnio lygio, žmonės anksčiau kurdavo šeimas, visi šie iššūkiai anksčiau subrandindavo smegenis. Palyginus su savo seneliais, dabartinis jaunimas gyvena saugiai, bėdų nemato, jų smegenys baigia bręsti vėliau. Dabar galvojama, kad tai įvyksta apie 25-tuosius metus, net einama link teorijų, kad reiktų pakelti šį skaičių iki 30-ties.
– Kaip suprantu, stresas yra vienas didžiausių smegenų priešų, tiesa?
– Taip. Stresas daro didžiulį poveikį smegenų funkcijoms. Vienas iš tokių streso poveikio modelių, kad išsiskyręs streso hormonas (kortizolis) dvipusiai veikia smegenis. Pirmiausia, mažindamas neuroplastiškumą, veikdamas hipokampo sritį, kuri atsakinga už įsiminimą ir trumpalaikę atmintį. Asmenims, kurie patiria daug streso, tampa sunkiau išlaikyti dėmesį ir išmokti naujų dalykų. Dėl sumažėjusio neuroplastiškumo smegenų ląstelėms yra sunkiau užmegzti naujus ryšius, tai prisideda prie spartesnio smegenų senėjimo. Kitas streso poveikis yra per simpatinę nervų sistemą. Stresas sutrikdo žarnyno veiklą, padaugėja sisteminių organizmo uždegimų, žarnyno sienelė tampa pralaidesnė, į kraujotaką pradeda patekti įvairių medžiagų, kurių neturėtų joje būti, tos medžiagos gali nukeliauti į smegenis ir ten sukelti įvairias neurodegeneracines ligas. Galvojama, kad tai vienas iš veiksnių atsirasti tokios ligoms kaip Parkinsono ar Alzheimerio ligos, galbūt ir depresija.
