– Nuo kada dažniausiai ima žilti plaukai?

– Vieno amžiaus, nuo kada vidutiniškai pradeda žilti plaukai, nėra, tai priklauso nuo daugybės veiksnių, amžiaus, rasės, lyties bei kitų faktorių. Visgi ankstyvu žilimu laikoma, jei europiečiui prasideda plaukų žilimas iki 20 metų amžiaus, aziejičiams iki 25, o afrikiečiams iki 30 metų amžiaus, jei žilimas prasideda vėliau – tai laikoma norma.

– Nuo ko tai priklauso? Genai? Gyvenimo būdas?

– Plaukų žilimas yra pigmentacijos praradimas, kuris siejamas su senėjimo procesais. Plaukų spalva priklauso nuo pigmento melanino, jis pagaminamas melanogenezės metu – tai sudėtingas, organizme vykstantis biocheminis procesas, kuris su amžiumi silpsta ir jį pagreitina organizme susidarantys lasivieji deguonies radikalai. Įprastai žmogaus galvos odą veikia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie lemia pigemento praradimą ir plaukų pilkėjimą, tai – genetika, įvairios ligos, oro tarša, ultravioletiniai spinduliai, rūkymas ir mityba, gyvenimo būdas, stresas, naudojama kosmetika ir plaukų priežiūros priemonės.

– Ar galima, ką nors padaryti, kad kaip įmanoma labiau nutolintume tą procesą?

– Vidinių faktorių tokių kaip genetika arba ligos, mes pakoreguoti negalime, tačiau galime vengti išorinių faktorių lemiančių pigmento praradimą ir jo atsinaujinimo sutrikimą. Siekdami išsaugoti plaukų spalvą turėtume atsisakyti žalingų įpročių, daugiau dėmesio skirti subalansuotai ir visavertiškai mitybai. Pigmento gamybą skalpo odoje sutrikdo laisvieji deguonies radikalai, tačiau su jais kovoja antioksidantai, kurių gausu šviežiuose daržovėse ir vaisuose. Norėdami užtikrinti pakankamą atioksidantų kiekį galime naudti vitamino A, E, C maisto papildus. Naujausi moksliniai tyrimai kalba apie amino rūgščių teigiamą poveikį plaukams.

– Kiek tam įtakos turi stresas? Ar iš tiesų žmogus gali pražilti per naktį?

– Kai mes patiriame fizinį arba psichologinį stresą, organizme taip pat susidaro tie patys laisvieji deguonies radiklai, kurie stabdo pigmento gamybą, todėl stresą patiriantys žmonės turi didesnę riziką ne tik pražilti, bet susidurti ir su kitomis sveikatos problemomis.

Nuo 1800 iki 2013 metų mokslinėje literatūroje buvo aprašyti 196 staigaus pražilimo atvejai. Ar šie žmonės tikrai pražilo per naktį – pasakyti negalime, nes gydytojai, aprašę šiuos atvejus, su savo pacientais negyveno ir galėjo tik patikėti paciento pasakojimais, tačiau 44 iš šių atvejų buvo aprašyti gydytojų, kurie matė savo pacientus prieš pražilimą, ir po staigaus plaukų papilkėjimo. Tokia būsena lotyniškai vadinama Canities Subita.

Dermatologė-trichologė Rasa A. Vankevičiūtė
Foto: Asmeninins albumas

– O ar įmanoma sustabdyti jau prasidėjusį žilimo procesą? Jei taip, kaip?

– Niekada nevėlu pradėti tuo rūpintis, žinoma, pražilę plaukai nebeatgaus pigmento, tačiau sulėtinti šį procesą galima. Reikėtų pradėti nuo anksčiau mano minėtų patarimų. Taip pat plaukų pigmentaciją galima stimuliuoti įvariomis injekcijomis į skalpo odą – tam naudojama mezoterapija, trombocitais praturtintos plazmos (PRP) injekcijos. Be to, dabar jau kalbama, jog tam tikri vaistai naudojami žvynelinės, vitiligo, melanomos gydymui gali sukelti plaukų repigmentaciją, todėl išlieka ateities perspektyvos, jog bus sukurtas ir metodas pilnai atsatatantis prarastą plaukų pigmentą.

– Kaip greitai dažniausiai žilstama? Jei 35-erių metų moteris surado kelis žilus plaukus, ar tai byloja, kad 40-ties ji jau bus pražilusi?

– Skirtingi žmonės skirtingai žilsta, ne visi pražilsta pilnai, kai kuriems žilimas apsiriboja tik smilkinių sritimis, kitiems žili plaukai išsimėto visoje galvos odoje tarp pigmentuotų plaukų, na o tretieji gali pilnai prarasti plaukų pigmentaciją ir turėti sniego baltumo plaukus.

– Kuo fiziologiškai skiriasi žilas plaukas nuo ne žilo: ar jis silpnesnis, ar plonesnis?

– Dažnai žili plaukai tampa šiurkštūs ir mažiau paklusnūs. Kai melaniną gaminančioms ląstelėms nebeužtenka resursų gaminti pigmentą, plaukų folikulai pradeda gaminti mažiau sebumo (natūralių aliejų, kurie drėkina plaukus), dėl to žili plaukai būna sausesni. Plaukų plonėjimas siejamas su amžiniais hormoniniais pakitimais, todėl sendamas plaukas plonėja.

– Amžinas klausimas – kodėl negalima išrauti žilo plauko?

– Žinoma, raudami žilą plauką, žilumu aplinkinių plaukų „neužkrėsime“, tačiau vistiek to daryti nereikėtų. Raudami nepatinkančius plaukus galime sukelti infekciją, randėjimą, pažeisti plauko šaknį, tada tose vietose plaukai nebeaugs arba sumažės jų tankis. Jei atsirado erzinantis žilas plaukas ir norite juo atsikartyti, galite atsargiai jį nukirpti žirklutėmis, tačiau rauti nereikėtų.

– Kokie apskritai pokyčiai vyksta su plaukais, bėgant laikui? Nuo kada plaukai ima „senti“?

– Tam tikri amžini plaukų pokyčiai prasideda mums vos gimus. Gimęs vaikas turi labai švenius trumpus plaukus, kuriuos vėliau keičia nuolatiniai plaukai, jie būna kur kas storesni, auga ilgesni. Su amžiumi plauko augimo fazė vis trumpėja, todėl ilgiausius plaukus lengviausia užsiauginti vaikystėje, vėliau tą padaryti gali būti neįmanoma. Senkant hormoniniam balansui plaukai linkę plonėti ir retėti, su tuo susiduria dauguma vyresnio amžiaus žmonių.

– Kaip juos sustiprinti?

– Sveika gyvensena ir mityba yra pagrindas, jei norime ne tik jasutis gerai, bet ir atrodyti gražiai. Plaukų išvaizdą, apimtį, augimo greitį galime gerinti įvairias ant skalpo tepamas losjonais, kurie stimuliuoja plauko šaknį, ją maitina. Taip pat plaukų būklę gerina mezoterapija, PRP injekcijos, yra sukurti lazeriai, skatinantys plaukų šaknų regeneraciją.