Singapūro universiteto tyrėjai nuo 1993 iki 2016 m. stebėjo beveik 17 000 tiriamųjų grupę – iš pradžių fiksavo jų mitybos įpročius, vėliau – kognityvinę funkciją, rašoma tinklalapyje .

Tie, kurie įžengę į penktą dešimtį, ėmė du kartus per savaitę ar dažniau valgyti riešutų, turėjo mažiau rūpesčių dėl atminties sutrikimo, įžengus į septintą dešimtį, lyginant su žmonėmis, kurie suvalgydavo riešutų kartą per mėnesį.

Žurnale „Age and Ageing“ išpublikuotame tyrime rašyta, kad valgant riešutų kartą per savaitę nauda buvo praktiškai tokia pati – šiems žmonėms, įžengus į septintą, aštuntą ir devintą dešimtmetį, demencijos rizika buvo 19 proc. mažesnė.

Tai – ne pirmas tyrimas, rodantis, kad riešutų valgymas gerina mąstymo funkciją vyresniame amžiuje. 2019 m. Pietų Australijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 5 000 vyresnių nei 55 m. žmonių. Jie padarė išvadą, kad suvalgant per dieną du šaukštelius riešutų, žymiai pagerėja kognityvinė funkcija.

Tyrėjų duomenimis, valgant riešutų, atmintis, mąstymas ir samprotavimas pagerėja net 60 proc., lyginant su minėtais procesais žmonių, kurie nevalgė riešutų.

Jungtinės Karalystės (JK) sveikatos apsaugos specialistų duomenimis, šalyje 85 000 žmonių turi demenciją, šis sutrikimas būdingas kas 14-am, vyresniam nei 65 m. žmogui. Prognozuojama, kad dėl demografinio senėjimo 2025 m. JK bus daugiau nei milijonas demencija sergančių gyventojų.

JK sveikatos apsaugos srities atstovai rekomenduoja – siekiant sumažinti Alzheimerio riziką, reikia nerūkyti, aplaikyti normalaus lygio kraujospūdį ir cholesterolį, reguliariai mankštintis, palaikyti normalų svorį, subalansuoti mitybą, saikingai vartoti alkoholio.

Ankstyvi dažniausi demencijos požymiai yra sutrikusi atmintis, žmonės būna sunku susikaupti, atlikti žinomas kasdienes užduotis, sekti pokalbio eigą, pasimiršta reikiami žodžiai, neretai supainiojama vieta, laikas, sparčiai kinta nuotaikos. Šie simptomai iš pradžių būna neryškūs, o laikui bėgant intensyvėja.