Ilgas miegojimas yra blogiau negu miego stoka

Štai kokią turime naujieną: miegoti ilgiau kaip 8 valandas yra žalinga sveikatai. Apskritai geriausia miegoti ne daugiau 7 valandų. Profesorius Shawnas Youngstedtas iš Arizonos tyrinėja miego reikšmę žmogaus organizmui ir per daugelį eksperimentų išsiaiškino, kad tarp žmonių, miegančių ne daugiau septynių valandų per parą, pastebimas mažiausias sergamumas ir mirtingumas, lyginant su kitais tyrimų dalyviais (visų dalyvių pradinės sąlygos buvo vienodos). Psichiatras iš Kalifornijos Danielis Kripke patvirtino šią išvadą, per šešerius metus atlikęs analogišką tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip milijonas savanorių.

Miego perteklius nepatinka atminčiai

Miego perteklius daro neigiamą įtaką pažintinėms galioms: miegant pernelyg ilgai, prastėja atmintis ir gebėjimas įsisavinti naujas žinias bei įgūdžius. Mokslininkai tokius rezultatus lygina su žala, kurią patyrė grupė tiriamųjų, kentėjusių nuo lėtino miego trūkumo. Geriausias pažintines galias demonstravo tie žmonės, kurie per naktį miegodavo maždaug 7 valandas. Nedideli nukrypimai į vieną ar kitą pusę priklausė nuo amžiaus, gyvenimo būdo, turimų ligų ir buvo laikomi nereikšmingais.

Priaugote antsvorio? Pradėkite anksčiau keltis

Miego perteklius yra rizikingas žmonėms, linkusiems sirgti diabetu, nutukimu ir širdies – kraujagyslių ligomis. Žinoma, sutrumpinę miego laiką, nuo šių ligų nepagysite, tačiau trumpesnis miegas gali būti viena iš profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo šių susirgimų. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad per ilgai miegant, rizika susirgti šiomis lėtinėmis ligomis padidėja 20 – 25 proc.

Iki depresijos ir insulto – vos kelios valandos

Jeigu jus kankina bloga nuotaika, veikiausiai kyla mintis išgerti raminamųjų vaistų, atsigulti į lovą ir pasinerti į ilgo, kieto miego karalystę. Tačiau sugrįžimas į sąmoningą pasaulį palengvėjimo neatneš – tai patvirtinta tyrimais. Be to, įrodyta, kad daugiau kaip 8 valandas trunkantis miegas didina insulto tikimybę – net 50 procentų!

Ilgesnis miegas – sunkesnė migrena

Miego perteklius gali išprovokuoti migreną. Atrodo, kad jaučiant galvos skausmus, gydomąją miego galią patvirtina daugelio moterų praktika ir patyrimas. Taip, būtent moterų, nes jos dažniau skundžiasi nepaaiškinamais ir staigiais galvos skausmais. Viskas teisinga, miegas puikiai padės, tačiau tik tuo atveju, jei miegosite saikingai. Jei persimiegosite, 30 – 35 proc. padidės tikimybė, kad atsidursite lėtinės migrenos rizikos grupėje.

Širdie, tau nesinori ramybės…

Mokslininkai, pasitelkę beveik 100 tūkst. žmonių duomenis, taip pat tyrinėjo miego pertekliaus ir širdies ligų sąryšį. Paaiškėjo, kad ilgas miegas 40 proc. didino širdies ligų tikimybę. Tačiau tokio ryšio priežastis mokslininkai dar aiškinasi.

Stuburui nepatinka miegoti

Dar vienas nemalonus sąryšys yra susijęs su miego pertekliumi ir prastesne stuburo būkle. Žinoma, kalbame ne apie tuos atvejus, kai nejudrumą sukelia traumos. Jeigu jūs iš esmės esate sveiki, ilgas pasyvus gulėjimas ir miegas jūsų stuburui nėra naudingas.

Alzheimeris aplanko sapnuose

Tvirtinti tai su šimtaprocentiniu tikrumu dar negalima, bet ispanų mokslininkai atlieka tyrimus šioje srityje ir kelia hipotezę, kad tie žmonės, kurie jaunystėje mėgo ilgiau pamiegoti, senatvėje – jeigu jos sulaukia – vidutiniškai du kartus dažniau kenčia nuo silpnaprotystės, demencijos ir Alzheimerio ligos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)