„Net 45 milijonai amerikiečių kasmet laikosi kokios nors dietos. Įvairiems su svorio mažinimu susijusiems produktams per metus jie išleidžia apie 33 milijardus dolerių. Nepaisant tokių milžiniškų pastangų, beveik 70 proc. amerikiečių turi viršsvorį ar yra nutukę. Mokslininkai vis garsiau ima kalbėti, kad būtent dietos yra viena iš tokio didelio nutukimo ligos paplitimo priežasčių. Nelankstus savęs ribojimas yra prieš žmogaus biologiją, prieš fiziologiją ir prieš psichologiją“, – pranešime spaudai aiškina L. Barauskienė ir išskiria 10 priežasčių, kodėl nereikia dar vienos dietos.
1. Dietų laikymasis neduoda tvarių rezultatų. Ko žmogus nepadarys dėl sumažėjusių skaičių svarstyklių ekranėlyje. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad nors laikantis dietų ir galima pasiekti norimų kūno svorio pokyčių, tačiau tik apie 20 proc. žmonių tokiais pokyčiais džiaugiasi ilgiau nei metus. Vėliau net ir tie 20 proc. ima grįžti į savo buvusį svorį. Be to, tokie tyrimai ne visada vertina gretutinius mitybos bei psichologinius sutrikimus, kuriuos žmonės patiria griežtai ribodami save.
2. Priaugama daugiau, nei pavyko numesti. Maisto ribojimas bei akla orientacija į svorio mažinimą netinkamas būdas keisti savo valgymo įpročius. Maždaug du trečdaliai dietų besilaikančiųjų ne tik susigrąžina buvusį svorį, bet dar ir priauga papildomai. Organizmas į stiprų maisto kiekio apribojimą reaguoja kaip į stresą, į pavojų išlikti. Būdamas labai protingu, mūsų organizmas įjungia visas savo pastangas išgyventi. Tai reiškia, sumažina energijos sunaudojimą, įjungia taupymą ir padidina alkį, tam, kad daugiau valgytume.
3. Dietos didina alkį ir lėtina medžiagų apykaitą. Mūsų organizmas palaiko optimalų pastovių atsargų kiekį, na tokį – „jeigu prireiktų“, („jeigu prireiktų“ - pavyzdžiui liga, operacija ar dar kas nors, kai laikinai negalime valgyti). Žmogaus smegenys apjungia įvairias mūsų organizmo sistemas: medžiagų apykaitos, elgesio, neuroendokrininę (hormonų) ir autonominę. Tai vadinama adaptyvia (prisitaikančia) termogeneze (energijos gamyba), kuri yra viena iš priežasčių, dėl ko sumažintas kūno svoris priaugamas vėl. Jeigu atsargų organizme mažėja – energijos gamyba, t.y energijos išeikvojimas – mažėja. Įsijungia taupymo režimas. Ne veltui „rimti dietininkai“ dažnai sako, kad jiems svoris auga nuo oro ar vandens. Tai „taupymo režimo“ pasekmė.
Kaip prie sumažinto kūno svorio (atsargų trūkumo) prisitaiko medžiagų apykaita – tiesiog padidėja alkio jausmas ir sumažėja sotumo jausmas. Už tai atsakingi hormonai reguliuojantys apetitą. Hormonų kiekio disbalansas išlieka labai ilgai po buvusios dietos (iki 6 metų). Žmogus nuolatos nori valgyti, ir labai greitai tam norui pasiduoda. Ir tai visai ne valios trūkumas. Tai jūsų organizmas siekia išgyventi – tam pasipriešinti yra labai sunku. O pradėjus valgyti, sustoti taip pat nelengva, nes sotumo jausmas „atbukęs“, nejaučia kada pasisotina, persivalgo.
4. Dietos palieka reikšmingus neigiamus pokyčius medžiagų apykaitoje. 2006 m. žurnale Obesity išspausdinta didelio dėmesio sulaukusi studija, kurioje buvo tiriami Amerikoje populiaraus svorio mažinimo šou „The biggest loser“ dalyviai. Laidos metu dalyviams buvo paskirta itin mažos energinės vertės (kaloringumo) dieta ir itin didelio intensyvumo fizinis krūvis. Pasibaigus laidai, nustatyta, kad dalyvių pagrindinė medžiagų apykaita buvo sumažėjusi iki 610 kcal/d šou pabaigoje. Įdomu tai, jų medžiagų apykaita išlieka sumažėjusi praėjus net ir 6 metams po šou. Praėjus 6 metams po laidos, dalyvių organizmas vis dar priešinasi, vis dar kovoja su buvusiu stresu. 13 iš 14 dalyvių sugrįžo beveik visas prarastas kūno svoris. Juos vargina nuolatinis alkio jausmas, persivalgymo epizodai.
5. Dietos reikalauja neadekvačiai daug jūsų gyvenimo laiko ir energijos. Laikytis griežtų taisyklių, kurios riboja ir neatliepia jūsų pomėgių ir poreikių - itin varginantis, daug pastangų reikalaujantis procesas. Daugelis žmonių, kuriems pavyksta ilgesnį laiką gyventi pagal mitybos apribojimus, išmoksta ignoruoti savo alkio jausmą bei atranda būdų, kaip apgauti save, kad tik nepaslystų ant mėgstamo maisto kąsnelio. Toks gyvenimas - brangi kaina, kurią yra priversti mokėti į dietų ratą įsitraukę asmenys. Maistas čia asocijuojasi su kalte, blogiu, o ne gyvenimo malonumu.
6. Dietos gali sukelti ilgalaikes psichologines pasekmes. Tyrimai rodo, kad maisto ribojimas turi nemažai psichologinių pasekmių, tai nuolat galvoje besisukančios mintys apie maistą, valgymą, dietas, išsiblaškymas, padidėjęs dirglumas, valgymas nejaučiant alkio, emocinis valgymas, baimė valgyti, persivalgymas. Mokslinėje literatūroje nagrinėjančioje valgymo sutrikimus pabrėžiama, jog nuolatinis dėmesys į svorio kontrolę sukelia mitybos sutrikimus.
7. Dieta – tai prieš Tave. Mitybos planas ar dieta – tai kito asmens, pagal kažkieno rekomendacijas, taisykles sudarytas valgymo planas, kuris dažniausiai neatitinka Jūsų poreikių: pomėgių, gyvenimo ritmo, sveikatos būklės. Daugelyje mitybos planų yra sudaryti laiko režimai, maisto kiekiai, gaminimo būdai, kurie reikalauja laikytis taisyklių. Tai skatina dar labiau nutolti nuo savęs, savo poreikių, neklausyti savo organizmo siunčiamų signalų.
8. Dietos skatina perdėtą potraukį, kaltės jausmą, persivalgymą. Daugumos dietų pagrindas – tai tam tikrų produktų ribojimas arba visiškas jų atsisakymas. Draudžiami produktai – tampa itin geidžiami, padidėja jų vertė, jie tampa savotišku mistišku skanėstu, kuris realybėje yra tiesiog paprastas maisto produktas. Kai toks maistas yra ribojamas, atsiranda netekties jausmas, kuris gali sukelti dar stipresnį potraukį. Galiausiai, žmogus pasiduoda sukilusiems jausmams, pradeda valgyti išsvajotą produktą, o tada jaučiasi kaltas ir nebevaldo savęs - persivalgo. Nuolatinė kova sukelia nesibaigiantį valgau – gailiuosi – kartoju ciklą. Ir veda į dar didesnį karą su maistu.
9. Dieta nesprendžia problemų. Dietos negali išspręsti problemų, dėl kurių žmonės dažniausiai valgo per daug, kai valgo ne dėl fiziologinio maisto poreikio, o dėl įvairiausių aplink mus esančių dirgiklių. Salierų lazdelės suvalgytos vietoj norimų bulvių traškučių gali sumažinti suvalgomų kalorijų kiekį, tačiau jeigu traškučių norisi, nes liūdna ar vieniša, salierai tikrai nepadės. Kai eilinė dieta ir griežti suvaržymai baigiasi, sugrįžta ir visos priežastys, dėl ko buvo valgoma per daug. Grįžta visi buvę valgymo įpročiai, o kartu su jais – ir buvęs svoris.
10. Per didelis dėmesys svoriui ir lieknėjimui gali įtakoti svorio stigmą. Amžinas dietų laikymasis dėl mus supančio aplinkos spaudimo atitikti kūno, išvaizdos standartus, įtakoja svorio stigmos atsiradimą. Svorio stigma – tai žmonių neigiami įsitikinimai ir požiūris į tuos, kurie neatitinka aplinkos formuojamo standarto. Tai labai ydingas požiūris, kuris sukelia įvairias sveikatos problemas ir psichologines būsenas: persivalgymą, sumažėjusį fizinį aktyvumą, motyvacijos stoką, žemą savivertę ir depresiją.
Pasak L. Barauskienės, vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo apčiuopiamą dėmesingo valgymo ir dėmesingo gyvenimo naudą žmogaus organizmui, kai asmuo yra mokomas sąmoningai atpažinti savo alkio ir sotumo jausmus, juos atliepti ir mėgautis valgomu maistu. „Dėmesingo valgymo principai atsisako bet kokių draudimų sau, taisyklių ar planų. Nėra jokių išankstinių lūkesčių Jūsų kūnui sumažinti ar priaugti svorio. Sugrąžina taikų santykį su maistu. Būtent toks požiūris į save ir savo kūną išlaisvina, yra tvarus būdas keisti valgymo įpročius visam gyvenimui“, – pastebi specialistė.
