Soliariumų nerekomenduoja

Gydytoja ir klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė teigė, kad daugelis tyrimų rodo, jog Lietuvoje gyvenantys žmonės turi per mažai vitamino D, nes mūsų šalyje yra per mažai saulės – iki 1800 valandų per metus. Dėl to žmonės ieško kitokių būdų, kaip gauti vitamino D. „Tokių tyrimų, kaip žmogus pasisavina vitaminą D iš tikros saulės, preparatų ir soliariumų, nebuvo daryta, todėl sunku pasakyti. Be to, kiekvienas organizmas skirtingas, kiekvieno oda kitokia, dėl to nėra konkretaus laiko, kiek būti saulėje, kad gautum reikiamą dozę vitamino D. Bet galiu pasakyti, kad soliariumai tikrai nėra rekomenduojami. Nėra aišku, kiek, būnant juose, pasigamina vitamino D, o odos vėžio rizika – didelė. Vertinant naudos ir rizikos santykį, į soliariumą medikai nerekomenduoja eiti“, – pasakojo S. Stankevičiūtė.

Anot jos, kalbant apie vitamino D preparatus, svarbu išskirti du dalykus. „Yra vaistiniai vitamino D preparatai, kurie perkami vaistinėje su receptu, ir yra maisto papildai. Vaistus įvertino ekspertai, todėl galima drąsiai pasakyti, kad išgėrus tą tabletę, gausi tiek ir tiek vitamino D. Jei kalbėsime apie papildus, ten vitamino D kiekiai yra daug mažesni. Jei žmogus turi nustatytą vitamino D stygių, nemanau, kad užtektų papildų“, – sakė medikė.

Simona Stankevičiūtė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jei žmogus įtaria vitamino D stygių, ji pataria pasidaryti tyrimą, kad viskas būtų aišku. „Kažkada vitamino D tyrimas buvo labai brangus, dabar jis tapo labiau prieinamas. Be to, žmogus gali gerti vitamino D papildus savarankiškai, bet jei jis jaučiasi pavargęs, neturi energijos, jam slenka plaukai, tai gali būti nebūtinai dėl vitamino D trūkumo. Tai gali būti ir mažakraujystė, ir skydliaukės veiklos sutrikimai. Gydytojo darbas yra atskirti būkles. Kartais žmonės nurašo nuovargį kažkokiai savo sugalvotai idėjai, gydosi pusę metų savais būdais, o paskui išlenda onkologinės ligos. Dėl to siūlyčiau pasikonsultuoti su gydytoju“, – teigė pašnekovė.

Paklausta, ar galima, geriant vitamino D papildus, juo perdozuoti, ji sakė, kad tikimybė – labai maža. „Perdozavimas yra blogai, bet Lietuvoje chroniškai trūksta vitamino D. Kita vertus, vaistinių preparatų žmogus be recepto nenusipirks, o gydytojas be tyrimo recepto neišrašys, todėl šiokia tokia apsauga yra. O nuo papildų, vargu ar perdozuosime. Tik reikia žiūrėti, jei vartojate mėnesį ir niekas nesikeičia, tai gal bėda ne čia“, – sakė S. Stankevičiūtė.

Lauke užtenka pabūti 20 minučių

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė pasakojo, kad tyrimais nustatyta, jog žmonės, kurie lanko soliariumus, lyginant su tais, kurie jų nelanko, dažniau serga odos vėžiu. „Be abejo, šie duomenys priklauso nuo šalies, nes sergamumas priklauso ir nuo žmogaus odos tipo. Ar oda yra šviesi ir labai jautri saulei, ar tamsesnė. Kiek konkrečiai soliariumai padidina riziką susirgti odos vėžiu, Lietuvoje duomenų nėra. Bet žinome, kad 10 proc. suaugusiųjų Kaune lankosi soliariumuose. Tai atitinka Europos rodiklius. Bet esmė ta, kad mūsų yra šviesus odos tipas, todėl mes labiau linkę sirgti odos vėžiu, o soliariumuose lankomės taip pat dažnai, kaip ir kitų Europos šalių gyventojai, kurių oda ir nėra tokia šviesi. Tą tendenciją reikėtų keisti“, – sakė medikė.

Skaidra Valiukevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Anot jos, yra žmonių grupės, kuriems lankytis soliariumuose negalima. „Soliariumų negali lankyti tie, kurie jau sirgo ar serga piktybiniu odos vėžiu, kurių šeimos nariai sirgo piktybiniu odos vėžiu, vaikams, paaugliams iki 18 metų, žmonėms, kurie turi labai daug strazdanų, pigmentinių dėmių ir apgamų. Daug, tai reiškia, 25 ir daugiau. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad soliariumus lankyti patariama ne dažniau nei kartą per savaitę ir nedaugiau nei 50 kartų per metus“, – sakė medikė.

Ji sutinka, kad lietuviai turi vitamino D stygių, bet šios bėdos nepataria spręsti soliariumais. „Apie 80 proc. lietuvių turi vitamino D nepakankamumą, bet soliariumas nepadės. Galima vartoti papildus, vaikščioti gryname ore, nes net ir debesuotą dieną yra šviesos spindulių, kurie paskatina vitamino D gamybą“, – sakė specialistė. Anot jos, šaltuoju metų laikotarpiu pasisavinti vitaminą D natūraliai iš saulės sudėtinga, bet įmanoma. „Įsisavinimą apriboja ir veido kaukė, ir kiti drabužiai. Bet jei žmogus būna gryname ore atviromis plaštakomis ir atviru veidu apie 20 minučių kiekvieną dieną, to pakanka, kad gamintųsi minimalus vitamino D kiekis. Deja, kad atstatytume vitamino D deficitą, to neužtenka“, – teigė profesorė.