– Esate ekonomikos mokslų daktarė. Daug keliaujate, daug vedate konferencijų, bendraujate tiek su vyrais, tiek su moterimis. Ar dar susiduriate su tokiu stereotipu, kad vyrai dažniau užima vadovaujamas pareigas nei moterys?

– Žinoma. Aš pati dirbu akademinėje aplinkoje ir galiu pasakyti, kad iš tiesų dauguma profesorių yra vyrai. Ypač ekonomikos srityje.

– Kodėl taip yra?

– Yra daug priežasčių. Viena jų, kodėl akademinėje aplinkoje daugiau vyrų nei moterų, yra ta, kad tai yra konkurencinė pozicija, dėl kurios reikia nemažai pakovoti, jei nori ją pasiekti. Moterys linkusios mažiau konkuruoti. Kita priežastis nėra labai graži – tai diskriminacija. Kita vertus, galbūt moterims siekti šių pozicijų kartais trukdo ir aplinkybės – tarkime, augindamos vaikus, jos sunkiau pasieks aukštą profesinę poziciją, nes vaikų priežiūra atima laiko. Ir, deja, moterys, imant vidurkį, vis dar skiria daugiau laiko su namų ruošai ir šeimyninėms užduotims nei vyrai.

– Kalbant apie konkurenciją, ar moteris su moterimi ir moteris su vyru konkuruoja skirtingais būdais?

– Kiek žinau, ne. Bet moterys apskritai mažiau linkusios rinktis konkurenciją. Jos labiau renkasi situaciją, kurioje jaustųsi saugesnės. Tarkime, buvo atliktas toks eksperimentas. Vyrams ir moterims pasiūlyta pasirinkti vieną iš dviejų variantų: arba atlikti užduotis ir už kiekvieną gauti atlygį, arba atlikti užduotį, besivaržant su kitu žmogumi, kur atlygį gaus tik laimėtojas. Moterys buvo linkusios rinktis tą variantą, kur nereikia siekti būti laimėtoju.

– O kaip dėl atlyginimo? Moterų atlyginimai už tas pačias pareigas vis dar yra mažesni, lyginant su vyrų. Ką rodo šis faktorius ir kodėl taip yra?

– Daug yra priežasčių. Viena jų gali būti tokia, kad galbūt moterys trumpiau dirba, renkasi nevisą darbo dieną, nes nori skirto laiko šeimai. Kitos priežastys yra subjektyvios – yra daug šalių ir industrijų, kur moterys už tokį patį laiką ir pareigas gauna mažesnį atlygį. Tai jau diskriminacija.

– Koks veiksmingiausias būdas pakeisti tokį reiškinį?

– Apie tai kalbėti. Anksčiau niekas to nekėlė į viešumą. Dabar tai lenda į paviršių, yra daug iniciatyvų dėl lygių galimybių, bandoma įvairiais būdais užtikrinti, kad moteris gautų tokį patį atlyginimą. Šnekėjimas apie tai žiniasklaidoje taip pat gali lemti pokytį.

Agnė Kajackaitė

– Bet pasaulyje milijonierių vyrų yra daug daugiau nei moterų...

– Taip, bet čia ir kalbame apie tas labiausiai konkurencingas pozicijas. Vyrai labiau linkę tokias pasirinkti. Grįžtame prie to, kad moterys šių pozicijų nesirenka, nes jos linkusios mažiau rizikuoti. Kita priežastis – stagnacija, stereotipai.

– Kaip jūs patartumėte elgtis moteriai, kuri nori siekti karjeros: lipti per savo prigimtį ar kažkokiais kitais būdais siekti pripažinimo?

– Jeigu moteris nori pasiekti kažkokią poziciją, turėtų jos ir siekti. Jei tu manai, kad tai tau tinkama vieta, kuri atitinka tavo lūkesčius, ateitį, be abejo, reikia bandyti ir negalvoti apie lytį. Aš iki universiteto net nepastebėdavau, kad moterys yra diskriminuojamos. Netgi atvirkščiai, mokykloje geriau sekdavosi mergaitėms.

– Kada viskas apsiverčia aukštyn kojomis?

– Nežinau, gal kai prasideda darbo paieškos, kai pastebi, kiek daug vyrų yra vadovų. Kita vertus, daug kas priklauso nuo specialybės. Ekonomikoje vyrų yra daugiau. Bet yra profesijų, kur moterys viską valdo.

– Ar yra koks nors paaiškinimas, kodėl mokykloje lyderiauja mergaitės, o darbe – vyrai?

– Jei mąstysime stereotipiškai, moterys pasirenka mažiau konkurencingą aplinką. Bet yra vyrų ir moterų, kurie neatitinka tų stereotipų. Pavyzdžiui, man labai patinka konkuruoti. O yra vyrų, kurie pasirenka saugesnes pozicijas, karjeras, kur nereikia būti lyginamam su kitais.

– Kokios dar savybės trukdo moterims pasiekti aukštumų?

– Tikrai ne kognityvinės. Nes anksčiau pasirodydavo tokių tyrimų, kad neva moterys prasčiau atlieka technologines užduotis, bet tai nėra tiesa Yra tam tikrų specifinių matematinių užduočių, kurios moterims sekasi sunkiau, bet lygiai taip pat yra ir specifinių užduočių, kurias vyrai įveikia sunkiau nei moterys. Taigi nėra viskas vien juoda ar balta. Viskas priklauso nuo pasirinktų prioritetų ir stagnacijos, kad tam tikros specialybės moterų net nepriima. Gal tokiu atveju ir pačiai moteriai keista eiti ten, kur viską valdo vyrai.

Agnė Kajackaitė
Anksčiau būdavo, kad vyras vairuoja, o moterys kepa. Dabar ir moterys gali būti astronautėmis, o vyrai – puikiais kulinarais

– Ar jums pačiai priimtinas toks profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas?

– Ne. Yra profesijos, kurias labiau renkasi vyrai, ir tos, kurias dažniau renkasi moterys, bet tai nereiškia, kad ji vyriška ar moteriška. Nėra nė vienos tokios. Anksčiau būdavo, kad vyras vairuoja, o moterys kepa. Dabar ir moterys gali būti astronautėmis, o vyrai – puikiais kulinarais.

– Kiek čia svarbus auklėjimas. Jei įdiegtos vienokios vertybės, tai jų jau nebeišguisi?

– Auklėjimas ir tai, kokioje aplinkoje užaugai, turi labai didelės įtakos. Afrikos ir Azijos gentyse buvo atliktas eksperimentas. Paimtos dvi gentys – viena patriarchalinė, kurioje viskam vadovauja vyrai, kita – matriarchalinė, kurioje viskam vadovauja moterys. Abiejų genčių gyventojams buvo leista pasirinkti, kokią užduotį jie nori atlikti – ar tą, kurioje reikia varžytis su kitais, ar tą, kurioje nereikia laimėti prieš kitus, kad gautum atlygį. Paaiškėjo, kad patriarchalinėje gentyje vyrai labai stipriai rinkosi konkuruoti, daug stipriau nei mūsų Vakarų visuomenėje, o moterų gentyje – moterys daug labiau rinkosi konkuruoti nei tos pačios genties vyrai. Tai parodo, kad šis poreikis yra įgyjamas, o ne įgimstamas. Jei auginsi mergaitę, kuriai sakysi, kad ji gali pasiekti savo svajonių, tą ji ir darys, jei norės. Tarkime, kitas tyrimas buvo atliktas Skandinavijoje. Paaiškėjo, kad mergaitės, kurios užaugo su broliais, dažniau rinkosi STEAM profesijas.

– Neseniai buvo pasirodžiusi tokia informacija, kad tos šalys, kurioms vadovauja moterys, geriau susitvarkė su COVID-19 situacija. Kaip manote, ar tai atsitiktinumas?

– Sunku pasakyti. Žinau, kad tokios sąsajos yra, bet į pandemijos valdymą įtraukta daug daugiau asmenų nei tik šalies vadovas, todėl į tą reikėtų pasigilinti, norint tiksliai atsakyti.

– Kaip manote, ar dar gajus toks mitas, kad moteris vadovė daugiau vadovaujasi jausmais, o ne protu?

– Toks stereotipas yra ir jį reikia griauti, nes tai nėra tiesa. Nėra jokių tyrimų, kurie tai patvirtintų.

– Kokie apskritai yra pagrindiniai skirtumai tarp to, kaip įmonei vadovauja vyras ir moteris?

– Nemanau, kad čia reikėtų skirstyti pagal lytį. Yra vadovaujama pozicija ir tu renkiesi, koks tavo vadovavimo stilius. Žmogus turi daryti tai, ką jis nori daryti. Gal ir ne kiekvienas vyras nori vadovauti. Kiekvienas žmogus renkasi tokią karjerą, kokios jis nori, tik tada jis bus laimingas. Jei nori būti vadovu, visada reikia pagalvoti kodėl. Nereikia pamiršti, kad vadovo pareigas lydi ne tik konkurencija, bet ir didžiulė atsakomybė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (117)