Depresija, bloga nuotaika, o gal tiesiog tinginystė? Medikas pasakė, kaip atskirti ligą nuo liūdesio

Matyt, nedaugelis žino, kad šiandien minima Europos depresijos diena. Ši liga nežiūri nei amžiaus, nei lyties, nei užimamų pareigų. Ir nors statistika byloja, kad situacija Lietuvoje nėra tokia bloga, realybė – kitokia. Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas papasakojo, kas tai yra, kaip depresiją atskirti nuo liūdesio ir kaip ją gydyti.

O gal tinginystė?

Daugelis girdėję posakį „rudeninė depresija“, bet kodėl būtent šiuo metų laiku apima melancholija, liūdesys ir bloga nuotaika? „Ruduo nėra depresija, tai natūralus gamtos reiškinys, bet mes jį dažnai siejame su depresija. Rudenį mažiau gauname saulės, baigiasi atostogos, susiduriame su didesne įtampa, krūviu, visa tai daro įtaką mūsų nuotaikai. Ji gali dėl to pablogėti, bet bloga nuotaika nėra depresija. Liūdesys irgi nėra depresija. Bet tai gali būti vienas iš depresijos simptomų. O pačią ligos diagnozę nustato specialistas, gydytojas“, – sakė medikas.

Anot jo, labai dažnai depresijai būdingas jėgų trūkumas, nenoras veikti, negalėjimas užsiimti kasdiene veikla. Žmonės dažnai skundžiasi, kad neturi noro ir jėgų keltis net nusiprausti. Blogėja miegas ir apetitas. Nesinori susitikti su draugais, bendrauti. Jei tokia būsena trunka ilgiau nei porą savaičių, galima įtarti, kad tai gali būti depresija.

„Vienas iš depresijos mitų yra tas, kad tai tinginių ir ponų liga, neva jei žmogus neturi jėgų kokiai nors veiklai, jis tiesiog tingi. Bet jei tai liga, jis negali prisiversti. Ir dažniausiai tokie žmonės sako, kad norėtų veikti, keltis, bet nėra jėgų arba ta veikla jų nedžiugina. Jiems ne tas pats, jie norėtų grįžti prie įprastinio gyvenimo, bet negali“, – teigė pašnekovas.

Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje nuo depresijos kenčia apie 5 proc. žmonių. Bet medikai nelinkę pasikliauti šiais skaičiais. „Procentas būtų didesnis, jei žmonės apie tai kalbėtų. Kita vertus, mes, lietuviai, save vertiname kaip šaltus žmones, linkusius labiau kritikuoti nei girti, dėl to dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kas antras turi depresiją. Dabar net madinga tampa sirgti depresija“, – sakė gydytojas.

Tie, kas suserga depresija ne pirmą kartą, simptomus jau gali atpažinti. „Mes edukuojame pacientus, kaip atpažinti depresiją. Pirmą kartą su tuo susidūrę žmonės, neįtaria, kas jiems yra. Jie ateina ir skundžiasi, kad blogai miega, bet nepastebi kitų simptomų“, – pasakojo E. Dlugauskas.

Pasak jo, depresija yra kančia, o negydoma depresija – nesibaigianti kančia. „Tuo periodu žmogui yra labai sunku, niekas neteikia malonumo. Jei ši būsena tęsiasi ilgai, ji blogėja. Galiausiai sutrinka miegas, virškinimas. Gal netiesiogiai, bet dėl depresijos gali paūmėti ar atsirasti ir tam tikros kitos ligos. Jau nekalbant apie liūdniausią pabaigą – savižudybes. Tai labai opi problema Lietuvoje“, –teigė medikas.

Priežastys ir gydymas

Kokios depresijos priežastys? „Gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologinės priežastys yra tuomet, kai smegenyse sutrinka neuromediatorių kiekis. Taip gali nutikti dėl genetikos, dėl organizmo išsekimo, dėl hormonų sutrikimo, po sunkios ligos. Psichologinės priežastys būna, kai, tarkime, žmogus kažko nepasiekė gyvenime. Socialinės priežastys – priklausomybės, auklėjimas, netektys. Visa tai kartu sudėjus, turime spektrą priežasčių, kurios gali sukelti depresiją“, – pasakojo specialistas.

Yra keli depresijos gydymo būdai: psichoterapinis ir medikamentinis. „Psichoterapija užtruks metus ar du, kol žmogus išmoks kitaip vertinti savo pasiekimus. Antidepresantai pradeda veikti po dviejų savaičių, bet efektas pasireiškia po dviejų mėnesių, tai nėra stebuklingos piliulės, kurios situaciją pakeičia per naktį“, – teigė gydytojas.

Antidepresantai, anot jo, atstato neuromediatorių kiekį smegenyse. Bet ar tiesa, kad prie jų galima priprasti? „Tarp žmonių sklando daugybė mitų, neva priprantama, žmogus tampa nuo jų daržovė ir pan. Bet visa tai netiesa. Žmogus nei pripranta, nei keičiasi nuo jų. Bet jei pagerėjo po mėnesio, nutraukti vaistų nereikėtų. Jei sergama pirmą kartą, gydytojas skiria vaistus ne trumpiau kaip 6 mėnesiams. Pakartotinai susirgus – įki 2 metų“, – sakė medikas.

Daugelis su depresija susidūrusių žmonių kartais pastebi, kad pradėjus vartoti vaistus, ne tik nepagerėja, bet ir pablogėja. Kodėl? „Pradėjus vartoti vaistus, suaktyvinama žmogaus nervų sistema, todėl pirmas dvi savaites nuotaika dar nepagerėja, bet žmogus jaučiasi aktyvesnis, dėl to gali sustiprėti jo nerimas. Apie tai medikai įspėja tiek patį pacientą, tiek jo artimuosius. Vėliau, pagerėjus nuotaikai, prasidėjus vaistų veikimui, šitų reiškinių gerokai sumažėja“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, gydyti depresiją galima ir be vaistų, bet tik tuomet, kai kalbame apie depresiją, sukeltą psichologinių priežasčių. „Jei kalbame apie psichologines traumas: nepasisekė darbe, išsiskyrimas ir pan., jei depresijos forma nėra sunki, galima pradėti nuo psichoterapinės pagalbos“, – sakė medikas.

Tiesa, ne visi, net ir pajutę depresijos simptomus, skuba kreiptis pagalbos dėl to, kad vėliau gali būti sunku susirasti darbą. „Iš tiesų žmogus su diagnoze depresija negalėtų dirbti policijoje, su ginklu, negali būti gaisrininku, teisėju, advokatu. Tačiau besikreipiančių daugėja. Kartais net kolegos mums atsiunčia pacientus, kuriems fiziškai neranda jokių ligų, o skausmais toliau skundžiasi“, – pasakojo specialistas.

Kokie ženklai byloja apie blogiausią?

„Kad žmogus galvoja apie savižudybę, išduoda keletas dalykų. Pradėkime nuo ryškiausių ženklų, kai žmogus labai aiškiai ir konkrečiai įvardija: aš nenoriu gyventi, aš planuoju nusižudyti. Tuomet nedelsiant reikia kreiptis pagalbos. Ir geriau jau hiperdiagnostika nei neįvertinta diagnozė. Jei žmogus nori taip atkreipti į save dėmesį, visada yra klausimas, kodėl taip? Kiti netiesioginiai ženklai: aš pavargau, nenoriu pabusti, viskas pabodo, noriu visiems grąžinti skolas, atsiprašyti visų už kažką. Apskritai įvertinkime jo nuotaiką. Jei kyla įtarimas, paklauskime, ar kyla tokių minčių ir nebijokime išgirsti atsakymo. Tai nėra lengva, bet tam žmogui palengvės, jei turės galimybę pasidalinti. Paklauskime, kas atsitiko, tegu papasakoja, o tada jau vertėtų pasiūlyti specialistų pagalbą“, – sakė medikas.

Jis patarė didinti savo organizmo atsparumą depresijai, stiprinti savo kūną. „Dienos režimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, geras miegas – tai ne garantuoja, bet padidina atsparumą. Pasirūpinkime savo psichologine higiena, gal susimąstykime apie savo poreikius, pagalvokime, kokie esame žmonės, kas mums teikia malonumą, išnaudokime šitą dalį. Jei atsitiko, kad pajutome simptomus, kreipkimės pagalbos nedelsdami“, – teigė gydytojas.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.