„Žmonės valgo nuo gimimo ir pirmas susitikimas su maistu būna tą pačią gimimo dieną, o pirmas maistas – motinos pienas. Taip yra dažniausiai. Nuo to laiko žmogus valgo visą laiką, iki paskutinės gyvenimo dienos. Kartais būna taip, kad gyvenimo pabaigoje, esant tam tikroms ligoms, pats žmogus negali valgyti, bet šiandien yra įvairių priemonių, kurių pagalba žmogus gauna maistines medžiagas ir gali patenkinti savo poreikius.
Pats valgymas kaip procesas nėra kažkoks sugalvotas ar sukurtas, jis toks pats natūralus kaip gyvenimas, prasideda mums gimus ir baigiasi užgesus mūsų gyvybinėms funkcijoms. Ilgą laiką valgymas buvo biologinis reiškinys, kai žmonės gyveno gentimis miškuose ir kitur, kai patys rūpinosi savo maistu, tad valgymas buvo tiesiog energijos gavimas iš aplinkos. Tai truko pakankamai ilgai, žmonės susimedžiodavo sau žvėris, valgydavo tam tikrus augalus, kol galiausiai tam natūraliam valgymo procesui ir ciklui kelią užkirto maisto industrija. Šiandien mūsų valgymui įtaką daro daugelis veiksnių ir tai toli gražu nebėra fiziologinių poreikių patenkinimas, kai esame alkani. Dabar valgymas susijęs su daug socialinių ir psichologinių veiksnių, maisto industrija taiko įvairius psichologinius metodus, kad vartotume daug daugiau maisto“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.
Anot specialistės, valgymą galima skirstyti į valgymą autopilotu, kai valgoma, kas padėta ar atėjo pietų metas ir dėmesingą valgymą. „Tai valgymas, kai skiri tam laiko. Kai valgymas tampa kaip procesas ir pabuvimas su savimi, savo pojūčiais, išsigryninimas, ką šiuo metu patiri, tarsi ragautum kažką pirmą kartą. Tai valgymas, kai suvoki, ką patiri kūne, kokia tavo psichologinė būsena.
„Nes mes paprastai maistą skirstome į patinka arba nepatinka. Kaip minėjau, tai yra nutolę nuo to, kad valgai dėl to, kad patenkintum fiziologinį savo alkio poreikį. Kalbant apie valgymą šiandien, jei paklaustum žmogaus kaip dažnai jis būna alkanas, tai dažnai jis net nespėja išalkti, maistas aplink mus yra 24 val., visada galime jo gauti, maisto industrija yra pasirūpinusi, kad užkandžių ir įvairių greitai pasiimamų maisto produktų būtų visur aplink. Aišku, mes prie to patys prisidedame ir tą maistą vartojame“, – sako R. Kanapeckaitė.
Anot specialistės, reikėtų pagalvoti, kaip norite valgyti: „Jei turite kažkokių tikslų, planų, darbų ir panašiai, tai valgyti autopilotu ir greitai patenkinti savo fiziologinius alkio poreikius galbūt nėra labai blogai. Klausimas yra tada, kai norite ir siekiate valgyti dėmesingai ir atsirinkti, kas kūnui tuo metu priimtina, ko konkrečiai šiuo metu norite ar reikia. Tai yra tam tikras procesas ir tam, kad žinotumėte, ar valgote nesąmoningai, nedėmesingai, reikia atsakyti sau į kelis klausimus ir pabandyti identifikuoti situacijas, o galbūt dienos laiką, kada darote valgymo „klaidas“ arba valgote autopilotu.“
