„Gražiai yra pasakęs vienas meistras: nušvitimas, metaforiškai kalbant, pasiekiamas kaip vaikščiojant rūke – vaikštai po rūką ir nepastebi kažkokio vandens pliūpsnio, bet ilgainiui peršlampi. Tai meditavimo nauda patiriama ilgainiui ir subtiliu būdu, o ne staiga radikaliai ir dramatiškai. Ir dėl to, kad jos tokia prigimtis, toks poveikis, nėra VAU staigaus efekto, ką skatina populiarioji kultūra, tam reikia tam tikrų savybių. Skaičiau, kad vienas Zen meistras net neimdavo į mokinius žmonių, kurie nieko nebūdavo gyvenime pasiekę – jei jie nebuvo geri karvedžiai, geri verslininkai, puikūs menininkai. Jis manė, kad jie nieko nepasieks ir Zen pratybose, nes reikia tų pačių savybių: užsispyrimo, ryžto, bendruomenės.
Komiškai galima paaiškinti, kad sėkmingam meditavimui reikia tų pačių dalykų, kaip ir sėkmingam teroristavimui. Gali skambėti makabriškai brutaliausios žmonių bendruomenės palyginimas su bene taikiausia žmonių bendruomene, bet iš tikrųjų girdėjau vieną profesorių samprotaujant, kad teroristų tinklams sukurti reikia trijų „n“ – „Need Narrative Network“ – poreikio, istorijos ir tinklo.
Taigi, visų pirma reikia kreiptis į žmogaus poreikį, žmogus turi jausti, kad jis susiduria su tam tikrais iššūkiais, yra neramus, galbūt jam reikia pagalbos. Istorija – paaiškinimai, kad, žiūrėk, tas kitas meditavo ir va, tapo laimingesnis. Tos istorijos visiems vis kitokios užkabina, man patiko Zen istorijos apie įdomią proto būseną.
Tinklas labai svarbus, nes pavieniui nesame tokie stiprūs kaip drauge. Graži patarlė yra – viena malka blogai dega. Prisipažinsiu, nesu matęs labai stiprių pavienių medituotojų. Aš pats nebūčiau tęsęs pratybų, jei nebūtų bendruomenės“, – sako R. Juozapavičius.
Anot vyro, ilgainiui energija gali nuslopti, žmogus gali imti manyti, kad jau viską meditacijoje pažino ir verčiau jau eis pasilinksminti, bet čia ir pasitarnauja bendruomenės turėjimas.
„Yra kiti žmonės, kurie tęsia pratybas ir tave kviečia, tad tu nueini su jais, papraktikuoji ir supranti, koks tai puikus dalykas. Tikrų žmonių tinklas, kurie skiria savo laiką ir uždega vieni kitus, yra be galo svarbus praktikuojant. Kviesčiau kiekvieną medituojantį rasti grupę žmonių, kuriai simpatizuoja. Tiesa, tuose grupėse būna iššūkių, netgi mūsų mažoje bendruomenėje įvyko keli didesni skilimai. Taip yra, žmonės kuria ir perkuria santykius, ieško savęs, bet vis dėlto žmonės gali padėti žmonėms medituoti. Tad jeigu pavyksta aiškiai įvardinti poreikį, atrasti gerų istorijų, kurios įkvepia medituoti ir turėti medituojančių bendruomenę, darant tai ilgainiui, atkakliai, tikiu, tie geri vaisiai gali būti nuraškyti“, – sako R. Juozapavičius.
Apie meditacijos naudas ir mitus skaitykite ČIA.
