„Kartais galvoju, kad esu „laimės vaikas“, nes viskas galiausiai susidėlioja taip, kaip reikia. Tą galiu pasakyti tiek apie dabartinį darbą, tiek apie ankstesnį“, – tikina jau daugiau nei metus testuotoja įmonėje „Baltic Amadeus“ dirbanti A. Gataveckaitė.
Paklausta, ar netenka susidurti su IT srityje vyraujančiais lyčių stereotipais, pašnekovė patikino, kad jos istoriją išgirdę aplinkiniai paprastai nustemba ne dėl to.
„Aplinkiniai nustemba, kad dirbu testuotoja ne dėl to, kad esu moteris, bet dėl to, kad taip kardinaliai pakeičiau savo karjerą. Su kolegomis vyrais ir moterimis puikiai sutariu ir niekada neturėjau jokių problemų. Kolegos vyrai priima gerai, manau, vertina“, – patikino ji.
Anot A. Gataveckaitės, kartais IT sritis labai siaurai įsivaizduojama ir siejama tik su programavimu, o tai klaidingai laikoma „vieno žmogaus darbu“.
„Iš tikrųjų, taip nėra. Programuotojas irgi turi bendrauti su komandos nariais. Be to, pamirštama, kad IT apima daugiau profesijų: testuotojai, verslo analitikai, dizaineriai, projektų vadovai ir kt. Kartais reikia tiesiog „užsimerkti ir šokti“ – pabandyti ir įsitikinti, kad tai tau arba ne tau, nesvarbu, moteris ar vyras esi, koks tavo amžius“, – įsitikinusi pašnekovė, dar prieš porą metų net nežinojusi, kad testuotojo profesija iš viso yra.
Itališkai nemokėjo nė žodžio, bet vėliau ėmė pati mokyti kitus
A. Gataveckaitė prisiminė, kad besirinkdama, kur studijuoti, svarstė apie galimybę mokytis įvairių kalbų. Tiesa, anglų ar prancūzų kalbos tuomet atrodė pernelyg pažįstamos, o japonų ar kinų – labai tolimos, tad galiausiai ji nusprendė gilinti savo žinias apie Italiją.
„Taip sutapo, kad, kai stojau į Vilniaus universitetą, jame buvo renkama pirmoji lietuvių filologijos ir italų kalbos laida. Lietuvių filologija man nelabai rūpėjo, o italų kalba atrodė artima, nors nė žodžio nemokėjau. Taip viskas ir prasidėjo, o paskui – „Erasmus“ studijos Pizos universitete, laimėta magistrantūros stipendija, doktorantūros studijos Bolonijos universitete. Kaip tik tais metais, kai baigiau doktorantūrą, universitetas ieškojo naujų dėstytojų. Gavau pasiūlymą ir neatsisakiau. Tai nebuvo mano pirmas darbas, bet ir ankstesni – susiję su italų kalba: vertimai ir dėstymas“, – pasakojo pašnekovė.
Nors visas A. Gataveckaitės karjeros kelias atrodė labai nuoseklus, ilgainiui jai pradėjo kirbėti mintys apie pokyčius, nors konkrečių priežasčių tam ir nebuvo. Taškus ant i sudėjo pokalbis su sutikta testuotoja, kuri į šią sritį taip pat buvo neseniai persikvalifikavusi – atrodė, kad tai darbas, kurį ir ji norėtų ir sugebėtų dirbti, pradinė nuojauta ilgainiui pasitvirtino.
Iki tol net nežinojo, kad tokia profesija egzistuoja
„Tai buvo puikus įrodymas – viskas įmanoma. Taip testavimas užkabino ir sudomino, nors iki tol nežinojau net, kad tokia profesija egzistuoja. Galiu sakyti, kad IT sritimi susidomėjau tik dėl testavimo, niekada anksčiau neturėjau nieko bendro ir niekaip nesiejau savo gyvenimo su IT, apie programavimą taip pat iki tol niekada negalvojau“, – prisipažino A. Gataveckaitė.
Tiesa, dabar ji juokauja, kad besimokant italų kalbos įgytos žinios pravertė – mokėti programuoti taip pat reiškia mokėti tam tikrą kalbą, gebėti ja komunikuoti su vartotoju, tad pamatiniai principai panašūs.
„Man patinka žinoti, kaip kas veikia ar turi veikti, pastebėti neatitikimus – tuo ir užsiima testuotojai. Labai svarbu, kad nestovėčiau vietoje, vis išmokčiau ką nors naujo. Atrodė, kad testuotojo profesija perspektyvi, čia nuolat ieškoma specialistų. Pirmuosius žingsnius žengiau labai lengvai, nes gyvenime stengiuosi vadovautis posakiu, kad reikia pabandyti, jei nepatiks, galima persigalvoti. Vilniuje kaip tik organizavo testavimo mokymus. Iš pradžių nuėjau tik pasikalbėti, sudalyvavau kitos grupės paskaitoje. Pagalvojau, gerai, galima eiti toliau, kiti du mėnesiai mokymų praėjo nepastebimai. Noras testuoti neišblėso“, – prisimena pašnekovė.
„Persikvalifikavau greitai ir sėkmingai, o didžiausi iššūkiai prasidėjo, kai pradėjau dirbti. Kol mokaisi, turi mokytojus ar dėstytojus, kurie labai padeda. Nors ir skiria užduotį, netrukus paaiškina, kaip ją atlikti. Pradėjus dirbti, iškyla milijonai klausimų, daug dalykų tiesiog nežinai, reikia klausti, ieškoti, spręsti. Labai pasisekė, kad patekau į puikią komandą, turėjau geranorišką mentorę. Vis dėlto pirmą dieną išėjus iš darbo atrodė, kad galva nuo informacijos gausos padidėjo kokius penkis kartus“, – juokėsi A. Gataveckaitė.
Pasidalino 5 patarimais
Paklausta, kas labiausiai pasikeitė per metus, ji patikino, kad kasdienybė tapo labiau disciplinuota – nors darbo netrūksta, jis pasibaigia uždarius biuro duris.
„Išmokau labai daug. Kai prisimenu save prieš metus, suprantu, kad nieko nesupratau. Per šiuos metus labai paaugau, dirbau prie didelio projekto, tad mane supo žmonės, iš kurių galėjau mokytis. Pradėjau ne tik mokytis žiūrėdama į kitus bet ir vertinti, kas gerai, kas blogai, ką galima būtų pakeisti, daryti kitaip. Taip pat šiais metais dalyvavau „Women Go Tech“ programoje, kur mokydamasi, kalbėdamasi su mentore pasisėmiau daug įkvėpimo ir išsigryninau tolesnius tikslus, kaip jų sieksiu. Noriu jaustis užtikrintai testavimo srityje, kur tikrai matau savo ateitį. Tik pradėjus mokytis viskas atrodė paprasčiau, dabar turiu aiškesnį vaizdą, kas tai per profesija, ko jai reikia, matau, ką galėčiau patobulinti, ką dar reiktų išmokti, bet man tai ir patinka, kad nestoviu vietoje. Tikrai buvo verta keisti ir keistis pačiai“, – patirtimi dalinosi A. Gataveckaitė.
Svarstantiems apie karjeros pokyčius, ji siūlo pradėti domėtis nauja profesija pamažu, paraleliai dirbant sau pažįstamoje srityje. Taip pat – nuoširdžiai pasikalbėti su potencialiais kolegomis ir tik tuomet jau žengti pirmąjį žingsnį tikslo link.
„5 svarbiausi patarimai: būkite drąsūs, domėkitės, kalbėkitės, mokykitės ir atsiminkite, kad daug kas yra įmanoma, tik kartais reikia paieškoti būdų, kaip tą pasiekti“, – patikino A. Gataveckaitė.
