Oda, kaip ir visas organizmas, vis labiau kenčia nuo mineralų (makro ir mikromedžiagų trūkumo), nes bėgant metams kūnas išeikvoja mineralus. Tuo pačiu pastebime, kad vis daugėja dermatologinių ir odos senėjimo problemų, kurių gydymui būtinas ne farmakologinis, o natūralus būdas, naudojant tinkamas priemones, kuriose gausu mikroelementų, efektyviai veikiančių būtent odos funkcijas.

Taigi, odos sveikata priklauso ir vis labiau priklausys nuo mikroelementų, o veiksmingiausias vartojimo būdas yra kosmetika, nes joje esantys mikroelementai yra mažos molekulinio svorio, tad itin greitai pasisavinami ir veiksmingi net mikrometrinėmis koncentracijomis.

Todėl logiška ir efektyvu į kosmetikos produktų sudėtį, be veikliųjų medžiagų įtraukti varį, geležį, manganą, natrį, kalį, nes jie yra energija, reikalinga užtikrinti, kad veikliosios medžiagos būtų absorbuojamos, metabolizuojamos, kad jos kuo anksčiau ir efektyviau geriau veiktų odą.

Šiandien apie pirmąjį, mūsų odos sveikatai reikalingą mikroelementą – geležį.

Geležies funkcija organizme

Žmogaus organizme yra apie 4-5 g geležies, kurios 75% funkcionuoja hemoglobino formoje, mažesnis kiekis feritino (kaulų čiulpuose), mioglobino, transferino formoje. Geležis yra viena svarbiausių organizmo mineralų, reikalingas deguonies transportui ir kai kuriems metabolizmo procesams kaip fermentų dalis.

Šis mikroelementas yra labai svarbus raumenų ir kitų aktyvių organų medžiagų apykaitai palaikyti. Beveik visos mūsų kūno ląstelės sudegina su maistu gautas kalorijas ir sukuria energiją proceso metu, kuriam vykti itin reikalinga geležis. Kai geležies atsargos sumažėja, šis procesas susilpnėja ir gali atsirasti bendras nuovargis. Geležis svarbi centrinės nervų sistemos funkcijoms (ji yra neurotransmiterių – dopamino, norepinefrino, serotonino – sintezės kofaktorius), odos, nagų, plaukų vystymuisi ir palaikymui.

Sandrija Čapkauskienė

Geležis maiste

Geležis skirtoma į hemo (arba dvivalentę) geležį, kuri randasi tik mėsoje, šio tipo geležies absorbcija aukšta, iki 30-40 proc. Ir ne hemogeležį (arba trivalentę geležį) – kuri vyrauja mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose, o taip pat ir augaluose. Trivalentės geležies bioabsorbcija nedidelė - 2-20 proc. Gyvūninės kilmės maiste daugiau hemo (dvivalentės) geležies, kuri lengviau pasisavinama, o augaliniame maiste daugiau trivalentės geležies (nehemo geležies), tad organizmas turi redukuoti ją iki dvivalentės formos. Todėl, iš augalinių produktų geležį sunkiau pasisavinti – tačiau šį pasisavinimą palengvina tinkamas maisto apdorojimas ir paruošimas.

Iš augalinių produktų - ankštiniai (ypatingai avinžirniai) ir žalios lapinės salotos (špinatai) – puikiausias geležies šaltinis, gausu geležies ir visagrūdėse kruopose (bolivinėje balandoje). Taip pat geležies yra ir burokėliuose, moliūgo sėklose, smidruose, brokoliuose, juoduosiuose serbentuose, granatuose, džiovintuose abrikosuose, riešutuose (anakardžiuose), juodajame šokolade. Iš gyvūninės kilmės produktų, geležies gausu raudonoje mėsoje, kepenėlėse, jūros gėrybėse, sardinėse, kiaušinio trynyje.

Geležis ir oda

Geležies fiziologija odoje yra sudėtinga ir nėra dar aiškiai suprasta. Geležies kiekis epidermyje labai varijuoja, dermoje geležies kiekis taip pat skiriasi, ir manoma, kad senėjimo metu jos padidėja. Geležis iš organizmo aktyviai neišsiskiria, tačiau oda yra pagrindinis geležies hemostazės organas. Geležies perteklius pašalinamas prakaituojant, per nagų ir plaukų augimo procesą (tačiau šis mechanizmas dar nėra visiškai aiškus), taip pat prarandama per odą dėl jos raginio sluoksnio pasišalinimo.

Normali geležies koncentracija yra būtina sveiko epidermio, dermos, plaukų ir nagų palaikymui. Geležies poreikis odai – nedidelis, tačiau geležies trūkumas pasireiškia: burnos kampučių egzema, odos sudirginimu, niežėjimu, plaukų slinkimu, pažeistais nagais. Kodėl taip nutinka? Trūkstant geležies, organizmas pertvarko viską taip, kad geležies pakaktų kitų, gyvybiškai svarbių organų funkcijos palaikymui, todėl oda, plaukai, nagai lieka „sąrašo“ pabaigoje ir stipriai nukenčia.

Loreta Valatkevičienė

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad geležis kartu su deguonimi ir vitaminu C stimuliuoja vieno labai sudėtingo fermento - prolilhidroksilazės gamybą. Šis fermentas labai svarbus amino rūgšties – hidroksiprolino sintezei (gamybai). Amino rūgštis hidroksiprolinas (dar kitaip vadinama prokolagenu) yra pagrindinis struktūrinio odos baltymo kolageno komponentas, sudarantis maždaug 13,5% visos kolageno masės.

Geležis veikia sinergijoje su vitaminu C, kuris itin svarbus geležies pasisavinimu iš maisto, o taip pat biocheminių procesų vyksmui organizme. Vitaminas C svarbus odos struktūrinio baltymo kolageno sintezei, skaistina odą ir mažina senėjimo žymes, dalyvauja hormono tirozino sintezėje ir metabolizme (medžiagų apykaitoje), stiprina imuninę sistemą, slopina uždegimus, stimuliuoja naurotransmiterių dopamino, serotonino sintezę, gerina geležies, seleno įsisavinimą, tai yra stirpus antioksidantas prieš senėjimo procesus.

Autoimuninės ligos, senėjimo procesai ir stresas (oksidacinis stresas) gali sumažinti kolageno kiekį, susilpninti odos vientisumą, pabloginti bendrą odos funkciją. Pagrindinės odos oksidacinio streso priežastys yra reaktyviosios deguonies rūšys – laisvieji radikalai. Geležis vaidina pagrindinį vaidmenį oksidacinio streso procesuose, nes tai yra pereinamasis metalas, egzistuojantis dviejose stabiliose būsenose: dvivalentėje ir trivalentėje, o labili geležis gali reaguoti su laisvaisiais radikalais.

Todėl, norėdami išlaikyti mūsų odą kuo ilgiau skaisčią, tvirtą, nepažeistą aplinkos faktorių, turime ją prižiūrėti ne tik iš vidaus, tinkamai pasirinkdami maisto produktus, tačiau naudoti tinkamas kosmetines priemones. Labai svarbu kosmetinės priemonės, praturtintos geležimi iš mineralų arba/ir augalinių ingredientų.

Tokiuose, moters grožiui skirtuose produktuose, geležies veikimą bei pasisavinimą užtikrina stabilizuotas vitaminas C, mikro/makro elementai iš kurių svarbus geležis indėlis, taip pat amino rūgštys bei kiti bioaktyvūs ir svarbūs komponentai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)