Pasaulyje siaučiant pandemijai, yra daugybė nerimą keliančių dalykų – pažeidžiami visuomenės nariai, ekonominė krizė ir socialinė nelygybė, kurią apnuogino krizė, ir daugybė kitų. Tačiau pažvelgus į socialinius tinklus, atrodo, kad vienintelis dalykas, keliantis žmonėms nerimą, yra per karantiną priaugtas svoris. Nors tai neturėtų kelti nuostabos (kodėl, paaiškinsime toliau), vis dėlto apmaudu stebėti tokius internete išplitusios storėjimo fobijos mastus, psychologytoday.com rašo psichologė-psichoterapeutė Alexis Conason.
Visi šie memai apie storėjimą ypač erzina turint omenyje iki karantino pasiektą pozityvaus kūno įvaizdžio lygį. Tarsi koronaviruso krizė būtų suteikusi mums leidimą išlaisvinti giliai viduje užslėptą neapykantą besikeičiančioms savo kūno linijoms.
Nežinau kaip jūsų, bet mano socialinių tinklų paskyrose pilna memų, pašiepiančių apkūnius žmones, vaizdų, kaip iki karantino buvę liekni žmonės virsta storais, ir dejonių, kiek tukinančių užkandžių suvalgoma izoliavusis namuose.
Kodėl precedentų neturinčiu, sudėtingu laikotarpiu mes tapome tarsi apsėsti savo kūno formų?
Kaip terapeutė aš turiu darbo su žmonėmis krizės metu patirties. Nors iki šiol nesu patyrusi pasaulinės pandemijos, vis dėlto daug žmonių į psichologus kreipiasi tuomet, kai jų pasaulis apsiverčia aukštyn kojom.
Kaip psichologė, kurios specializacija yra kūno įvaizdis ir mitybos sutrikimai, aš žinau, kad kartais, kai atrodo, jog nieko negalime kontroliuoti aplinkoje, mes bandome sukontroliuoti savo kūną.
Iškilus aplinkybėms, kurių neįmanoma suvaldyti, ko gero kažkiek palengvėja susitelkus į maistą ir savo kūną.
Vietoje to, kad bandytume gilintis į labai tikrą ir šiuo metu itin nepatogią mus supančio pasaulio realybę, mes koncentruojamės į tai, ką, mūsų manymu, dar galime kontroliuoti. Jei manome, kad problema yra mūsų kūnas, galime patikėti, kad pakeitę savo mitybą ar pradėję sportuoti, šią problemą išspręsime. Jei mums nepavyksta, reiškia, reikia dar labiau pasistengti, sutelkti visą valią ar pagaliau rasti motyvaciją. Manome, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių, reiškia, yra kontroliuojama.
Vienintelė problema ta, kad kuo labiau stengiamės kontroliuoti savo valgymo įpročius – o kartu ir savo kūno formas – tuo labiau jaučiamės nevaldantys situacijos.
Žinoma, negebėjimo kontroliuoti savo mitybos įpročius ir kūno formas problema atrodo daug mažesnio masto nei pasaulinė pandemija. Ypač turint omenyje didėjantį nedarbą, tuštėjančias parduotuvių lentynas ir augantį užsikrėtusiųjų skaičių.
Mes atsidūrėme situacijoje, kai labai aiškiai matosi visi mūsų visuomenės skauduliai ir nelygybės, ir iš esmės, mes nieko negalime dėl to padaryti.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad ne kiekvienas visada gali kontroliuoti ir savo kūno dydį, ir mažiausiai ko mums reikia kolektyvinės krizės metu, yra kūno gėdinimas ir netvarkingas valgymas.
Mes galime atjausti žmones, kurie nori numesti svorio, bet kartu pripažinti, kad tai gali būti atsakas į traumą. Ir taip pat galime įvardinti storėjimo fobiją, kai ją pastebime.
Jei ir yra būdų sėkmingai įveikti šį istorinį laikotarpį, tai yra bendradarbiavimas ir vienas kito palaikymas (per atstumą) geriausiai, kaip tik galime, o ne žmonių, kurių kūno apimtys didesnės, gėdinimas. Atminkite, kad tai, kaip jūs atsiliepiate apie savo pačių kūną, veikia ir kitus. Jei jūsų kūnas keičiasi šiuo laikotarpiu, būkite sau atlaidūs. Palikite erdvės atjautai. Jums pavyksta išgyventi, ir tai yra nuostabu.
