„Turiu daugybę mokinių, kurie man paantrintų: kas atsikratė šąlančių galūnių, kas širdies maudimo, kas galvos skausmo, kas išsprendė nuotaikų kaitos problemą... Kiekvienam savaip“, – sako aktorė, docentė bei retorikos specialistė A. Čepaitė.

„Mūsų visų gyvenimas prasideda nuo įkvėpimo ir tęsiasi iki paskutinio iškvėpimo. Taigi, gyvenimas yra įkvėpimų ir iškvėpimų seka... Ar yra tokių, kuriems kvėpavimas netinka? Žinoma, juokauju. Kalbant rimtai – kvėpavimas yra gyvybės šaltinis. Kūdikiai kvėpuoja cirkuliaciniu kvėpavimu, kuomet įkvėpimas švelniai pereina į iškvėpimą. Jie kvėpuoja ritmiškai, lengvai... Jie moka kvėpuoti“, – sako A. Čepaitė.

Anot jos, visi mokame kvėpuoti tokiu būdu, tačiau gyvenimo tempas, įtampa, emocijos, ambicijos, aplinkos užterštumas bei daugybė kitų faktorių nulemia, jog imame kvėpuoti padrikai, įkvėpus dėl įtampos sulaikome kvėpavimą arba sustingstame iškvėpę. „Kvėpuojame per tankiai ir negiliai arba alsuojame taip, jog ima svaigti galva – patiriame „deguoninį stresą“. Retas, kuris į tai kreipia dėmesį, nes juk tai „tik“ kvėpavimas“, – pastebi A. Čepaitė

Anot moters, ne veltui kvėpavimo praktikos gyvuoja daugiau nei 5000 metų. „Džiugu, jog pagaliau kvėpavimo naudą ėmėsi tyrinėti mokslas. Rezultatai – tiesiog stulbinantys: ritminis kvėpavimas reguliuoja kraujo spaudimą, gerina cirkuliaciją ir padeda organizmui auginti naujus kraujo indus, aprūpina organus deguonimi (pavyzdžiui, smegenis ir taip gerina atmintį), gali aktyvuoti kamieninių ląstelių judėjimą, o tai skatina pažeistų ląstelių regeneraciją. Taip pat gerina peristaltiką, aktyvina metabolizmą, kelia kūno temperatūrą (priešuždegiminis poveikis), suteikia energijos ir pakelia nuotaiką, nes išsiskiria dopaminas bei seratoninas“, – kvėpavimo praktikos naudas vardija A. Čepaitė.

Kvėpavimo praktika – nesudėtingas dalykas, tad ją išbandyti gali kiekvienas. Anot moters, praktikuoti paprasta ir, svarbiausia – malonu. „Po kvėpavimo sesijos kūnas tarsi atgyja, vibruoja, jame yra erdvės, lengvumo, jaučiamės stiprūs ir pasitikintys savimi. Pati praktikuoju Nisshesha Rechaka Pranayjama praktiką, kuri susideda iš trijų dalių: ritminio kvėpavimo, hipoksijos (kuomet organizme krenta deguonies atsargos ir prisipildo anglies dvideginio, o tai išvilioja kamienines ląsteles iš kaulų čiulpų) ir sulaikyto įkvėpimo, kuomet atsistato deguonies balansas. Taip pamaitiname mitochondrijas, o jos atsakingos už energijos kiekį kraujyje“, – pasakoja A. Čepaitė.

Kvėpavimo praktikai per dieną užteks vos 20-ies minučių, o ir jokių ypatingų sąlygų tam nereikia.

„Jei rasite truputį laiko, ramią vietą, kur jūsų netrukdys namiškiai, bei patogią kėdę, grindis ar lovą – tai viskas, ko jums reikia. Ar tai siejasi su kokia nors religija? Ne. Tai praktika. Ji neturi religijos. Ar reikia užsidegti žvakelę? Gal geriau išsivėdinkite kambarį. Ir smagiausia dalis: mes visi mokame kvėpuoti, todėl tiesiog sėskite ir padovanokite sau truputį nemirtingumo“, – sako moteris.

Anot pašnekovės, geriau praktikuoti ryte, tačiau sprendimą kiekvienas priima pats. Svarbu klausyti, ką sako kūnas, galima praktikuoti ir vakare, jei jaučiate, kad jums taip geriau. Taip pat patariama prieš praktiką valandą ar dvi nevalgyti.

Tiesa, turintiems sveikatos problemų – verčiau pirmiausia pasitarti su gydytoju. „Tai – labai stipri praktika, chemoterapijos ar epilepsijos atvejais nepatariama įeiti į hipoksijos fazę“, – įspėja A. Čepaitė.

„Kviečiu sugrįžti namo – į savo kūną, pajausti jį, išgyventi, atrasti. Kodėl? Tam, kad susijungtume su savimi pačiais. Mes esame orientuoti į išorę: ką pasakys kiti, ką pagalvos, kaip aš atrodysiu, ar patikės? Vis jie, vis kiti... O koks mano santykis su savimi? Kas aš sau?

Dabar esame namuose su artimaisiais. Tai puikus metas atrasti save sau pačiam ar pačiai. Leisti sau išgyventi emocijas, kurios aplanko. Priimti jas, pažinti, leisti joms būti ir mokyti mus. O kvėpavimas – geras pagalbininkas. Jis įgalina mus judėti gilyn į savastį. Tai kartais baugina ir žmonės kaltina kvėpavimą, bet tiesa ta, jog kvėpavimas parodo mūsų pačių jėgą, kartais silpnumą, atveria emocijas, kurios metų metus tūnojo užspaustos, ir tai sukrečia“, – pasakoja A. Čepaitė.

Išbandykite praktiką:


Jungiamės :)
Posted by Go Forward Academy on Monday, March 23, 2020