Puikiai žinau, kad priesakas „Šalin rankas nuo veido“ yra viena pagrindinių rekomendacijų, pateiktų siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą. Bet štai panižo skruostą ir norisi žūtbūt pasikasyti...

Atprasti čiupinėti veidą ypač svarbu dėl dabartinio koronaviruso sukeliamos ligos protrūkio. Visgi ir šiaip jau, nepriklausomai nuo nusistovinčio sveikatos fono, veido lietimas priskiriamas prie ydingų įpročių. Lygiai kaip patarimas plautis rankas tiek laiko, kiek užtrunkate, kol sudainuojate himno posmą (be to, kelis kartus per dieną), rekomendacija neliesti veido teikiama ne be pagrindo. Dermatologai tvirtina, kad jos prisilaikant gerokai sumažėja tikimybė, kad ant odos pasklis bakterijos, galinčios pasunkinti aknę, sukelti sudirgimą ir begalę kitų problemų.

„Vienas iš daugiausia žalos grožiui pridarančių įpročių yra veido lietimas, – kiek anksčiau kalbėdamas su portalu wellandgood.com sakė Niujorke dirbantis dermatologas Joshua Zeichneris. – Per dieną mes prisiliečiame prie begalės daiktų, pradedant durų rankenomis ir baigiant mobiliaisiais telefonais, todėl ant pirštų pagalvėlių susikaupia purvo, nešvarumų ir bakterijų, galinčių sukelti odos problemų, jei be paliovos liesime veidą.“

Viskas daugiau nei aišku – veido geriau neliesti. Tik štai bėda – šis judesys beveik nesąmoningas, automatiškas, tad kaip atprasti nuo kažko, ką patys sunkiai pastebime? Vien tik žinoti, kad elgiamės ydingai, nepakanka. 2015 metais buvo atlikta 26 mediciną studijuojančių jaunuolių stebėsena. Per valandą jie vidutiniškai 23 kartu prisilietė prie veido. Ir nepamirškite, kad tai – būsimi medikai.

Nuo ko turėtume pradėti? Pirmasis žingsnis, anot psichologės, kognityvinės elgesio terapijos specialistės Selenos Snow, – tai sąmoningos ir sutelktos pastangos.

„Labiau galvokite apie tai, ką darote, – pataria S. Snow. – Jei stengsitės atkreipti daugiau dėmesio į savo veiksmus, bus daug lengviau juos koreguoti. Taisyklė galėtų nuskambėti taip: „Suvokimas veda prie pokyčių“.“

S. Snow pateikė dar keletą itin paprastų (netgi smagių) patarimų, padėsiančių atprasti liesti veidą.

1. Elkitės kaip su kate.

Kai kurie kačių šeimininkai pritvirtina mažutį varpelį prie savo augintinių antkaklių, kad pagal jo skambėjimą būtų lengviau surasti kur nors nulindusį gyvūną. Jūs taip galėtumėte pasielgti su savo riešais: vieną arba abu „papuoškite“ kuo nors ryškiu arba skleidžiančiu garsą.

„Pamėginkite užsimauti ryškią arba žvangančią apyrankę. Rankai artėjant prie veido apyrankės garsas arba vaizdas būtinai atkreips jūsų dėmesį. Taip bus lengviau susivaldyti“, – pataria S. Snow.

2. Naudokitės kvepalais.

Dėmesingumą galima sužadinti ne tik per regą arba klausą, bet ir per uoslę.

„Išsitrinkite delnus kvapniu losjonu arba pasipurkškite kvepalais. Kai ranka ims kilti prie veido, nuo jos sklindantis kvapas kaipmat patrauks jūsų dėmesį. Suvokę, ką darote, galėsite kaipmat liautis“, – aiškina S. Snow.

Beje, jei dėl COVID-19 plitimo jaučiatės gana sunerimę, išsitepkite rankas raminamojo poveikio, stresą mažinančia priemone, pavyzdžiui, levandų aliejumi.

Jokiu būdu nepamirškite, kad rankų kvėpinimas neatleidžia nuo pareigos jas kuo dažniau ir kruopščiai plautis.

3. Pasistenkite, kad ir laisvalaikiu rankos būtų užimtos.

Kai dirbate, rankos dažniausiai kuo nors užimtos, ir, intensyviai spausdinant arba energingai gestikuliuojant, tiesiog nelieka laiko čiupinėti veido. Visai kitaip yra laisvalaikiu. Kai įsitaisome prieš televizorių, rankas paprastai ramiai pasidedame ant kelių.

„Pasistenkite, kad rankos būtų kuo nors užimtos. Veiklos pavyzdžių galima sugalvoti ne vieną. Aš paminėčiau stresą mažinančio kamuoliuko minkymą, mezgimą, automatinio rašiklio junginėjimą, masažavimą tepantis kremu ir t. t.“ – vardijo S. Snow.

Apibendrinant teliko pasakyti, kad, norėdami atprasti leisti veidą, pirmiausia turite suvokti, kad tai darote. Antra užduotis – sugalvoti, kas galėtų atkreipti dėmesį į šį veiksmą. Ir trečias žingsnis – duoti rankoms darbo net laisvalaikiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)