P. Štreimikytė prisijungė ir prie organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ iniciatyvos, kurią remia „The Coca-cola foundation“: jauna moteris vyko į dvejas Kėdainių bei vieną Kazlų Rūdos mokyklą pasidalinti savo istorija ir įkvėpti moksleivius imtis drąsių idėjų.

Kuria produktus kasdieniam vartojimui

„Su komanda įkūrėme startuolį, gaminame lietuvišką avižų gėrimą „AVOO“, jo gamybai pasitelkiame biotechnologijas. Taip pat platformoje amazon.com galima įsigyti ir sukurtus maisto pakaitalus (ang.k. meal replacement) ir dar prisidedu prie probiotinių limonadų vystymo“, – trumpai savo veiklą pristato P. Štreimikytė. Jauna moteris sako, kad produkto kūrimui prireikia tiek technologinių, tiek inžinerinių žinių, tiek mokslinių žinių.

Šiuo metu pašnekovė taip pat studijuoja agronomijos krypties doktorantūrą ir gilinasi į augalų savybes, ekstrahavimą bei funkcionalumą.

P. Štreimikytė iš pradžių baigė Maisto mokslo ir technologijų studijas Kauno technologijos universitete.

„Tuomet išvykau stažuotis į vieną ledus gaminantį startuolį Jungtinėse Amerikos valstijose. Ten ir pamačiau, kaip atrodo startuolių gyvenimas, kas yra ta antreprenerystė. Grįžusi tęsiau studijas ir dar kartą išvykau stažuotis į Biotechnologijų institutą Mančesterio universitete (Jungtinėje Karalystėje). Tuomet supratau, jog kuo daugiau mokaisi, tuo mažiau žinai. Todėl dabar pasirinkau agronomiją – specialybę, kuri labiau susijusi su „žemiškomis“ temomis“, – šypsosi P. Štreimikytė.
Šiandien jai norisi kurti tokius maisto produktus, kurie būtų skirti vartoti žmonėms ir daugeliui prieinami.

Jaunesni moksleiviai aktyviau ieško savo kelio?

Paulina vyko vesti pamokų Kėdainių ir Kazlų Rūdos mokyklų moksleiviams. Ji atkreipė dėmesį, jog moksleiviai daugiau norėjo išgirsti apie klaidas, kaip iš jų pasimokyti ir suklydus vėl „atsistoti ant kojų“ ir tęsti darbus.

„Visiems reikia, jog kas nors iš šono įkvėptų šiek tiek motyvacijos. Todėl manau, kad konkrečioje srityje dirbančių žmonių apsilankymai mokyklose moksleiviams išeina į naudą. Stengiausi „apšviesti“, kad egzistuoja įvairių specialybių ir svarbu pasinaudoti galimybėmis jau mokyklos suole“, – sakė pašnekovė.

„Smagu, kad jie jau pradeda užsiimti savo norima veikla, tačiau, sakyčiau, turėtų būti ne tokie kuklūs, ryžtingesni. Nebijoti dalyvauti renginiuose, kurie vyksta didžiuosiuose miestuose, ieškoti tarptautinių projektų. Žinoma, tam labai reikia mokytojų ir aplinkinių paskatinimo“, – svarsto P. Štreimikytė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, jog jaunesni moksleiviai yra netgi aktyvesni, labiau žingeidūs, nei vienuoliktokai ar dvyliktokai.

„Panašu, kad jaunesnių klasių moksleiviai yra labiau motyvuoti. Nors lyg ir turėtų būti atvirkščiai. Spėčiau, kad jaunesnieji dar nėra taip tvirtai apsisprendę dėl būsimos specialybės ir todėl aktyviau domisi ir ieško nei vyresnieji“, – prisiminė pašnekovė.

Šiuolaikinių moksleivių galvose „vyriškos“ ir „moteriškos“ specialybės jau neegzistuoja

Pristatydama savo kelią P. Štreimikytė moksleiviams papasakojo ir apie atsinaujinusią programą „AcceleratorX“. Ji skatina kurti realius produktus, išplėtoti jų gamybą ir realizuoti juos per moksleivių bendroves.

„Bandžiau perduoti žinutę, jog galite ir iš pomėgių pradėti ugdyti verslumo savybes, apskritai, bet kas, ką sukuriate, gali tapti jūsų pajamų šaltiniu. Šiandien vieni geriausių universitetų pasaulyje savo būsimus studentus skatina mokytis specialybių, kurios tik atsiras po kelerių metų. Todėl bendras įvairių žinių bagažas, įgautas dar mokyklos suole, yra labai svarbus“, – sako P. Štreimikytė.

Pavyzdžiui įdomu tai, jog nei vienoje regiono mokykloje moksleiviai nežinojo, ką veikia UX/UI dizaineriai – o tai, pasak pašnekovės, yra viena paklausiausių specialybių. Todėl svarbu ne tik ieškoti, kas patinka pačiam, tačiau ir nuolat pasidomėti, kokių naujų specialybių atstovų ima trūkti.

Iniciatyva, kurios metu įvairias šalies mokyklas aplanko technologijų srityje dirbančios moterys, turi ir dar vieną tikslą – ištyrus, jog Lietuvoje informacinių technologijų srityje dirba vos ketvirtadalis moterų (o moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas vis dar siekia 14 proc.), siekiama paskatinti merginas nebijoti technologinių specialybių, pasitikėti savo jėgomis.

„Šiuolaikinės medijos išryškina moters vaidmenį versle, todėl ir moksleiviai, kurie dar nėra susidūrę su stereotipais, nustebdavo išgirdę, kad technologijų srityje dirba tiek nedaug moterų. Manau, kad toks stereotipas (kad moterims netinkamos techninės, inžinerinės specialybės, – red. past.) jų galvose jau neegzistuoja“, – pokalbį užbaigė P. Štreimikytė.