Taip liekame vienos tuo sudėtingu laikotarpiu, kai reikia išmokti suprasti, kas ir kodėl vyksta mūsų kūne, kaip tai veikia psichinę mūsų sveikatą, kaip keičiasi mūsų gyvenimas po penkiasdešimties“, – teigia biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė. Pastebėjusi informacijos menopauzės tema stygių ir paskatinta draugių ji nusprendė parašyti knygą, kuria atsakytų į daugybę moterims rūpimų klausimų. Taip gimė Vilniaus knygų mugėje pristatoma knyga „Menopauzė be tabu“.

– Kaip kilo idėja parašyti knygą apie menopauzę?

– Šis moters gyvenimo etapas pasirodė labai įdomus dėstant „Moters fiziologijos“ kursą kosmetologijos programos studentėms. Paskatino ir tai, kad bičiulių, kolegių rate dažnai diskutuojamos temos yra svoris, jo nekontroliuojamas didėjimas vyresniame amžiuje, valgymo ypatumai: ką valgyti, kiek, su kuo... Vis dažniau apie tai girdėdama, pradėjau gilintis, kas gi vyksta moters organizme šiuo paslaptingu laikotarpiu. Rinkau mokslinę medžiagą, skaičiau knygas, „gaudžiau“ visą moksliškai pagrįstą informaciją, kuri galėtų atsakyti į daugelį mane dominančių klausimų. Ir kartą išgirdau savo geros draugės komentarą: kodėl nenori visko sudėti į vieną vietą ir pateikti moterims? Taip ir prasidėjo šios knygos kelionė.

– Koks knygos „Menopauzė be tabu“ tikslas?

– Menopauzės tema lietuvių kalba iki šiol buvo galima rasti labai nedaug tikslios informacijos. Todėl į šią knygą sudėjau mokslinę informaciją, profesionalų patarimus ir komentarus daugeliu moterims rūpimų klausimų. Norėjau, kad perskaičius šią knygą moterims būtų daug aiškiau, kas yra toji menopauzė, kaip keičiasi moters kūnas šiuo laikotarpiu, kokie menopauzės simptomai, etapai, ir kaip sau padėti išgyvenant kiekvieną iš jų.

Knyga „Menopauzė be tabu“

– Kada dažniausiai prasideda menopauzė?

– Menopauzės amžiaus vidurkis Lietuvoje 51–52 metai, bet fiziologiniai pokyčiai organizme gali pradėti reikštis net ir dešimčia metų anksčiau. Tik moterys labai dažnai jų nepastebi arba ignoruoja.

– Ar moteris gali prognozuoti savo menopauzės pradžią atsižvelgdama į savo mamos patirtį?

– Į šį klausimą atsakys gydytojas ginekologas knygoje (šypsosi). Galiu pasakyti tik tiek, kad moteris „įplaukia“ į šį etapą nepastebimai, kartais be didelių juntamų pokyčių. Kiekvienai šis etapas pasireiškia labai individualiai.

– Iš kokių pirmųjų simptomų moteris gali suprasti, kad jai prasideda menopauzė?

– Apie menopauzės pradžią gali įspėti karščio bangos, pakitusi odos, plaukų būklė, svorio prieaugis. Taip pat gali pasireikšti miego sutrikimai bei sumažėti lytinis potraukis.

– Kokie menopauzės metu organizme vykstantys pokyčiai moterims yra patys nemaloniausi, sunkiausiai priimami?

– Kiek esu girdėjusi istorijų, diskusijų – tai svorio prieaugis ir karščio bangos bei su jomis susijęs intensyvus prakaitavimas.

Sandrija Čapkauskienė

– Kaip manote, ar įmanoma menopauzę pasitikti ramiai, be streso ir baimės?

– Dar negaliu atsakyti į šį klausimą, nes neturiu patirties. Tačiau manau, kad sąmoninga proto, fizinio kūno ir emocinė praktika iki menopauzės tikrai padės ją pasitikti ramiai ir be baimės.

– Kodėl vienos moterys menopauzę išgyvena labai lengvai, o kitos šį gyvenimo periodą prisimena kaip didžiausią košmarą?

– Tai priklauso ir nuo pasireiškiančių simptomų stiprumo, ir nuo paties proceso priėmimo, supratimo. Mano knygoje skaitytojos ras moterų istorijas – jos papasakojo, kaip priėmė menopauzę ir kaip sprendė (ar apskritai sprendė) su ja susijusias problemas.

– Prasidėjusi menopauzė – iššūkis ne tik moteriai, bet ir jos partneriui. Kaip vyrams reikėtų elgtis, kad moterys menopauzės pradžios faktą priimtų lengviau?

– Kiekvienai moteriai šiuo gyvenimo periodu labai svarbus palaikymas ir supratimas. Vyrams, beje, taip pat būdinga andropauzė, bet viešai dažniau akcentuojamas tik moterims pasireiškiantis fiziologinis procesas bei jo pasekmės. Mano nuomone, abu partneriai šiuo laikotarpiu turėtų šokti vieną aistringą tango padėdami vienas kitam.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (40)