Aptikus odos darinius laiku, daugeliu atvejų žmones galima visiškai išgydyti. Todėl gydytoja dermatovenerologė siūlo metus pradėti nuo pasirūpinimo savo sveikata – žiemos sezonas itin tinkamas odos dariniams patikrinti bei šalinti, rašoma pranešime.

Baimė sirgti stabdo nuo vizito


Statistika rodo, kad odos vėžio atvejų šalyje kasmet daugėja. Tai patvirtina ir gydytoja dermatovenerologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė, kuriai pastaruoju metu dažnai tenka diagnozuoti odos susirgimus.

„Liūdniausia, kad pacientai per savo kasdienius rūpesčius ir aktyvų darbą vis neranda laiko kreiptis į specialistus. Vidinė baimė sirgti onkologinėmis ligomis taip pat atitolina vizitą, nes žmonės nenori girdėti blogos diagnozės. Negana to, garbaus amžiaus žmonės arba jų artimieji mano, kad vyresniame amžiuje gydymas nebus taikomas. Dėl šių priežasčių kreipiamasi vėliau, nei reikėtų, ir taip padidėja operacijos apimtis, komplikacijų dažnis bei ligos atsinaujinimo tikimybė“, – susirūpinimą išreiškia „Nordclinic“ dermatologijos padalinio gydytoja.

U. Jarilinaitė-Grinaveckė pabrėžia, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gydymas yra prieinamas visiems, o skirtingoms amžiaus grupėms taikomi naujausi gydymo algoritmai, tad jokios abejonės neturėtų sustabdyti nei nuo gydymo, nei juo labiau nuo patikros.

„Svarbu suprasti, kad ne visi odos dariniai yra piktybiniai, tokie kaip melanoma ar odos vėžys. Tarp nepiktybinių priskiriamos hemangiomos, papilomos, seborėjinės keratomos ir t. t. Turint tokių darinių, įsibaiminti nereikia, o jeigu baimių ir yra, tiesiog verta ateiti ir pasitikrinti, kad atidėliojimas ateityje nesukeltų sunkumų“, – priduria gydytoja dermatovenerologė.

Pavojingiausia – aktyvi saulė


Dažnėjantys odos darinių, ypač piktybinių, atvejai susiję su tuo, kad, ilgėjant gyvenimo trukmei, natūraliai daugėja tokių, kurie daug metų neatsakingai deginosi. Ultravioletiniai saulės spinduliai yra dažniausia odos vėžio ir kitų darinių atsiradimo priežastis. „Kuo daugiau pacientai nudega, tuo daugiau atsiranda seborėjinių keratomų, pigmentinių dėmių, apgamų, ir didėja rizika atsirasti ikivėžiniams arba piktybiniams susirgimams“, – paaiškina U. Jarilinaitė-Grinaveckė.

Be saulės, odos darinių atsiradimui ar susirgimams įtakos turi ir kiti veiksniai. Tam tikrais atvejais tokių darinių, kaip karpos, papilomos ar moliuskai, atsiradimą gali paskatinti gretutinės ligos – cukrinis diabetas, atopinis dermatitas ar psoriazė, nes būna sutrikusi odos barjerinė funkcija. Fizinio aktyvumo stoka, gausus prakaitavimas, genetika šiuo atveju taip pat užima svarbų vaidmenį.

Padidintos rizikos grupėje – šviesūs žmonės


Siekiant sumažinti minėtų odos susirgimų tikimybę, patartina šiltuoju sezonu ir per atostogas naudoti apsauginius kremus nuo saulės, vengti saulės aktyviausiu metu – nuo 12 iki 15 val., ir ugdyti tinkamus vaikų įpročius.

Taip pat svarbu kas metus ar dvejus ateiti pasitikrinti, nes konsultacijos metu apžiūrimi visi dariniai, ne tik tie, kurie žmogui galbūt kelia nerimą. Planiniai vizitai dažniausiai skiriami prieš arba po vasaros, o dabartinis periodas ypač palankus odos dariniams šalinti. Žiemą, kai nėra saulės, šalinant karpas, apgamus ir visus kitus darinius yra mažesnė tikimybė, kad jie bus traumuoti, kad prisidės antrinė infekcija ar atsiras pigmentinių dėmių. Tad U. Jarilinaitė-Grinaveckė kviečia jau dabar pasirūpinti savo sveikata.

Gydytojos teigimu, profilaktiškai pasitikrinti visus odos darinius itin aktualu šviesios odos, šviesių plaukų, turintiems daug strazdanų (I-ojo fototipo) žmonėms, taip pat tiems, kurie dažnai nudega saulėje. Turintys daugiau nei šimtą apgamų, gydyti chemoterapiniais vaistais ir tie, kurių mama ar tėtis sirgo melanoma arba odos vėžiu, irgi priskiriami padidintos rizikos grupei.

Odos susirgimus ne visada lydi skausmas


Žinoma, reguliariai apžiūrėti visą kūną pravartu ir patiems. „Nugaroje ir galūnėse pacientai rečiausiai pastebi darinius, todėl kartą per mėnesį vertėtų nusirengus apžiūrėti save veidrodyje iš visų pusių. Taip pat tėvai turėtų apžiūrėti savo vaikus. Odos dariniai visuomet yra matomi, tik ne visada pacientai tinkamai sureaguoja“, – priduria gydytoja dermatovenerologė.

Pastebėjus odos pokyčius – pakitusius ar išaugusius naujus apgamus, karpas, papilomas, keratomas ar atsiradus kitų neaiškių dėmelių ar ataugų, rekomenduojama į specialistus kreiptis nedelsiant. Susirūpinti vertėtų, jei atsiranda naujas darinys arba jis auga, keičiasi spalva ar kraštai, darinys kraujuoja ir per mėnesį neužgyja. Tokiais atvejais, kai karpa gydoma ilgiau nei pusmetį, ji negyja ir žaizda neužsitraukia, rekomenduojamas papildomas ištyrimas – odos biopsija, kuri padeda patikslinti diagnozę. Svarbu žinoti, kad atsiradus odos darinių pakitimams žmonės nejaučia jokio skausmo, kuris esant kitiems susirgimams įprastai paskatina greičiau reaguoti.

„Jei pacientas turi apgamų, kuriuos nuolat traumuoja, pavyzdžiui, nuskuta skustuvu ar trina liemenėlė, juos rekomenduojama pašalinti. Be to, su gydytoju vertėtų pakalbėti ir apie darinius lytinių organų srityje – nelaukiant, kol jie užaugs ar taps piktybiniai“, – pataria U. Jarilinaitė-Grinaveckė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)