Vis didėjantis susidomėjusių kiekis ir įvairiuose Lietuvos miestuose besikuriančios naujos mokyklos rodo, jog joga yra kažkas, ką lietuviai ima atrasti ir pamilti. Tačiau kokia yra jogos kilmė, pagrindiniai principai bei pakopos, lydinčios kiekvieną mokinį jo atradimų kelyje?
Apie tai, kas yra joga bei ką derėtų apie ją žinoti jau praktikuojantiems ar dar tik norintiems pradėti, kalbamės su „Jogos akademijos“ įkūrėja ir vadove Inga Urbonavičiene.
– Kas yra joga? Kur ir kaip ji gimė, kada atkeliavo į Lietuvą?
– Joga – tai vienas didelis, nedalomas mokslas apie žmogaus fizinį, energinį ir dvasinį lygmenis, aprašytas šventraščiuose prieš kelis tūkstančius metų. Jogos tikslas yra jungti, vienyti, žmogų su gamta, visata, kitu žmogumi ir pačiu savimi. Jos ištakos glūdi Indijoje. Kaip iš tiesų joga gimė galime tik spėlioti, manoma, kad žmonės išėjo į kalnus, miškus ir ėmė stebėti gamtą, jos dėsnius, mėgdžioti gyvūnus, augalus ir praktikos patirtį užrašė bei susistemino, o medituodami pasiekė sakralias Visatos žinias ir visa tai apjungė. Galbūt joga slypi kiekvieno žmogaus prigimtyje ir tereikia ją išlaisvinti, o galbūt tai yra Dievų dovana perduota išrinktiesiems ją skleisti.
Lietuvoje kai kurie jau seniai turėjo žinias apie šį mokymą. Vydūnas dar XIX a. subtiliai aprašė tas pačias temas, kurias mes studijuojame jogoje. Žinoma, sovietinės okupacijos laikais kalbėti apie tai buvo draudžiama, o praktikuojama taip pat tik slapčia, pavieniui. 1990-aisiais metais jau buvo pora didelių jogos mokyklų Vilniuje, pas juos mes vykome mokytis, o 2000-aisiais patys Kaune pradėjome dalintis sukaupta patirtimi.
– Kaip reikėtų apibrėžti jogos sąvoką? Tai filosofija, tikėjimas, sportas, o galbūt viskas kartu?
– Aš manau, kad pirmiausia joga – tai mokslas, savyje apjungiantis visus žmogaus tobulėjimui reikalingus aspektus. Jogos praktikos yra skirtos fiziniam kūnui, tad gali tapti puikia fizine veikla, padedančia lavinti raumenis, jų jėgą, sąnarių paslankumą, lankstumą, pusiausvyrą ir ištvermę. Kvėpavimo pratimai, vadinami pranayama, veikia subtilesnius fizinio kūno lygmenis: kraujotaką, limfotaką, nervų sistemą, smegenų veiklą, hormoninę sistemą. Kvėpavimo pratimų pagalba mes pradedame kelionę į dar subtilesnį savęs pažinimą – pradedame jausti energijas kūne, gebame jas valdyti ir kontroliuoti. Taip pat, jogos mokyme svarbi ir filosofija, padedanti lavinti protą, plėsti sąmoningumą, ugdyti moralines vertybes. Ir, žinoma, dvasinis lygmuo, kuris kviečia eiti savo sielos keliu.
Tačiau ne kiekvienas nori tuo užsiimti, tad labai svarbu žinoti, kad jogoje – niekas neprivaloma. Būtent todėl egzistuoja itin aiški sistema, vedanti žmogų pakopa po pakopos, palaipsniui renkantis, kiek ir ko iš jogos mokymo jis nori ir gali paimti.
– Joga turi nemažai krypčių. Kokie pagrindiniai jų skirtumai, požymiai? Kodėl pasirinkote Himalajų Siddcha jogą?
– Jogos krypčių yra labai daug, bet klasikiniame mokyme išskiriamos šios: Radža joga, Karma joga, Bhakti joga, Džinjana joga, Hatha joga ir Tantra joga.
Kiekviena jų turi savą metodą, todėl konkrečiam žmogui, priklausomai nuo jo asmenybės, labiau tinka viena ar kita konkreti pakraipa, tačiau visų šių metodų tikslas – tobulėjimas ir savirealizacija. Radža reiškia „karališkas“. Šios krypties jogos mokyme pagrindinis dėmesys skiriamas meditacijai ir kontempliacijai. Karma joga – tai tarnavimo kelias.
Kiekvieną kartą atlikdamas nesavanaudišką veiksmą praktikuojate Karmą jogą. Bhakti joga – širdies ir atsidavimo kelias, ją praktikuojantys viskame mato Dievą ir visa, kas yra šiame pasaulyje, stengiasi priimti, toleruoti ir mylėti.
Džinjana joga – proto joga, tad šis kelias yra patrauklus tiems, kurių gyvenimas grindžiamas protu ir intelektu. Hatha joga – fizinio kūno joga, ją sudaro fizinės pozos, kvėpavimo pratimai, giluminis atsipalaidavimas ir meditacija.
Tantra joga – ritualo kelias, jis dažniausiai lieka nesuprastas. Tantra jogos praktika, pasitelkdama ritualus, moko pajusti šventumą. Tai – pati ezoteriškiausia iš visų jogos atšakų. Na, o Himalajų Siddha joga apjungia visas aukščiau išvardintas jogos rūšis. Dėl šios priežasties ją ir pasirinkome.
– Save šiandien vadinate ne pase įrašytais vardais. Kokios yra jums suteiktų vardų kilmės, reikšmės?
– Gyvendami Lietuvoje, vakarietiškoje bendruomenėje, naudojame savo tikruosius, tėvų duotus, vardus ir labai juos gerbiame, suprantame, kad parduotuvėje ar pas gydytoją prisistačius indišku vardu tiesiog sukeltume daug klausimų, nesusipratimų, galbūt net linktume nepriimti, todėl sąmoningai prisitaikome prie aplinkos, kurioje gyvename.
Kai būname tik jogų bendruomenėje arba keliaujame Indijoje, su džiaugsmu kreipiamės vieni į kitus vardais, kuriuos mums suteikė mūsų Guru. Tapdamas mokiniu, iš savo Guru gauni iniciaciją, vadinamą Guru Diksha. Tai ritualas, kurio metu mokytojas perduoda tau mantrą – sanksrito kalbos žodžių junginį, kurio kartojimas medituojant yra stipriausia tavo dvasinė praktika, ir suteikia tau vardą, parinkdamas jį pagal tavo sielos kelią.
– Kodėl tarp gausybės užsiėmimų reikėtų rinktis būtent jogą? Kokie jos privalumai? Kuo patraukli joga mūsų laikų žmonėms?
– Sunku pasakyti, kodėl mūsų laikų žmonės taip stipriai susidomėjo joga. Manau, pagrindinis jos privalumas yra tai, kad tai – be galo platu. Praktikuodamas vieną užsiėmimą gali lavinti kūną visapusiškai, kaip jau minėjau anksčiau – raumenis, sausgysles, liaukas, smegenis, kraujotaką, nervų sistemą. Joga netgi padeda sveikti po sunkiausių ligų ir veikia audinių, ląstelių lygmenyje, o tai reiškia, jog mes iš esmės galime keisti savo kūną taip, kaip norime. Galime lavinti savo protą, dėmesio koncentraciją, minčių valdymą, keisti mąstymą, gerinti smegenų funkcijas, padaryti savo protą efektyvesnį, apdoroti didesnius informacijos kiekius, mokėti jį įjungti, kai reikia dirbti, ir išjungti, kai reikia ilsėtis. Jogos pagalba galime išmokti valdyti savo emocijas ir spręsti psichologines problemas, surasti jų priežastis. Ir tai yra nuostabu.
Vienas įrankis padeda mums gyventi kokybiškiau ir efektyviau. Greitėjant gyvenimo ritmui mums reikia siurblio, kuriuo sutvarkysime visus namus: ir dulkes juo nušluostysime, ir grindis išplausime, o pakeitus antgalį ir langus nuplausime. Panašiai ir su joga.
Taip pat, šiuolaikinis žmogus yra tiesiog neatskiriamas nuo šiuolaikinio mokslo, kuris jau ne vieną dešimtmetį teigia, kad pirmiausia yra sąmonė, o po to materija. Galvodami tik materialiame lygmenyje prieiname ribą ir ne vienam žmogui kyla noras ieškoti to, kas slypi už regimosios realybės.
– Kokios yra sudedamosios jogos dalys, pakopos?
– Yra 8 jogos pakopos:
1. Jama – jūsų pasaulėžiūra, universalūs dėsniai;
2. Nijama – jūsų požiūris į save, asmeninės nuostatos;
3. Asana – fizinės kūno pozos;
4. Pranayama – kvėpavimo ir energijos valdymas;
5. Pratjahara – pojūčių atitraukimas;
6. Dharana – koncentracija;
7. Dhjana – meditacija;
8. Samadhi – savirealizacija, nušvitimas.
– Ko dažniau ieško jogą praktikuoti imantys žmonės – dvasinių ar fizinių problemų sprendimo kelių?
– Dažniausiai žmonės ateina dėl patiriamų fizinio kūno negalavimų, todėl savo darbe daug dėmesio skiriame fizinei sveikatai, studijuojame anatomiją, kūno cheminius procesus, bendradarbiaujame su mokslininkais, kad turėtume pakankamai žinių padėti besikreipiantiems su įvairiausiomis problemomis.
– Su kokiomis fizinėmis, sveikatos problemomis susidoroti gali padėti joga?
– Joga padeda išsigydyti visas ligas. Padedame sveikti nuo onkologinių susirgimų, atsistatyti po ligos ar traumos, pašalinti psichosomatinius sutrikimus, kai tradicinė medicina neranda konkrečios ligos, bet žmogus nuolat skundžiasi vienokiais ar kitokiais sveikatos pablogėjimais, kūno skausmais.
Visuomet rekomenduojame kompleksinį gydymą, pasitelkiant keletą specialistų ir sveikatinimosi būdų. Dėl šios priežasties esame subūrę specialistų, kuriuos drąsiai rekomenduojame, nes pas juos lankomės patys, komandą. Joje yra akupunktūros gydytojai, kineziterapeutai, homeopatai, psichologai ir kt.
– Ar joga gali būti priemonė antsvoriui sureguliuoti?
– Žinoma! Joga gali būti puiki priemonė numesti svorio, sustiprinti raumenis, taip pat turint valgymo sutrikimų, tokių kaip nuolatinis noras persivalgyti ar priklausomybė cukrui. Nemažai mūsų lankytojų pastebėjo, kad pradėjus praktikuoti jogą savaime atsiranda potraukis sveikam maistui ir gyvenimo būdui.
– Kaip pasireiškia asanų gydomasis poveikis? Kuo tai skiriasi nuo kitų fizinių pratimų?
– Asanų metu yra veikiami ne tik įvairūs raumenys, bet ir vidaus organai, hormoninė sistema ir net energijos tėkmės subalansavimas.
– Ar tiesa, jog joga yra neįsivaizduojama be savo dvasinės dimensijos?Kokią reikšmę turi jos religinis–filosofinis kontekstas?
– Jeigu kalbėsime apie tikrąją jogą, tokią, kokia ji yra praktikuojama ir saugoma Indijoje, Himalajuose – taip, nei viena jogos dalis negali būti išimta iš viso mokymo. Joga nepriklauso jokiai religijai, ji moko nepriklausyti niekam – išeiti už ribų ir tapti laisvu. Dvasinis jogos kelias leidžia žmogui pažinti savo esmę, sielą ir drąsiai gyventi savo gyvenimą iš vidinio žinojimo. Kai žinai, kas esi ir kur eini, tavęs niekas nepalauš, neišves iš pusiausvyros, tu tapsi nenugalimas savo gyvenimo šeimininkas.
– Kokią reikšmę jogoje turi meditacija? Ar ši vertingesnė atliekama individualiai, ar grupėje?
– Meditacija yra priskiriama dvasiniam jogos lygmeniui. Tai tobula proto ir energijos kontrolė, padedanti mums leistis į savo vidinį pasaulį, geriau pažinti save, plėsti sąmonę ir keistis. Kai kuriems būna labai sunku susikaupti praktikuojant grupėje, todėl kartais vedame praktikas individualiai, tačiau kitiems kaip tik labai patinka praktikuoti grupėse, nes jie jaučia palaikymą vieni iš kitų, bendrą energijos lauką, kuris tarsi sustiprina, suteikia jėgų, sukuria bendrumo jausmą. Svarbu žinoti, kad meditacijai ir kitoms subtilioms, gilioms energijos valdymo praktikoms reikalinga mokytojo priežiūra ir rekomendacijos, tad net jei praktikuojate vieni, retkarčiais derėtų pasikonsultuoti su savo mokytoju.
– Kaip išmokti atsipalaiduoti ir išvalyti savo mintis, kad meditacijos metu pavyktų susitelkti?
– Proto kontrolė yra ilgas, nuoseklus, sunkus ir varginantis darbas. Protą reikia treniruoti taip pat, kaip raumenį – kasdien, po truputį, kantriai. Rezultatai neateina greitai. Net ir patyrusiam medituotojui pasitaiko dienų, kai protas šokinėja, nenurimsta ir niekaip nepavyksta susikaupti, tai yra natūralu, tad nereikėtų nusiminti. Turime nepamiršti, kad mes esame ne protas ir ne kūnas. Tuomet iškart pasidaro lengviau juos abu suvaldyti.
Visi esame pastebėję, kad mintys puikiai išsivalo fizinio krūvio metu, todėl praktiką pradedame asanomis – fizinio kūno padėtimis, o tik vėliau pereiname prie kvėpavimo pratimų, veikiančių liaukas, esančias galvoje. Viena iš jų, epifizė, išskiria medžiagą, vadinamą melatoninu. Būtent jis padeda mums nurimti. Kvėpavimo technikos taip pat suvaldo mūsų energiją, kad galėtume ją nuraminti ir nukreipti ten, kur mums tuo metu reikia, ir pakeičia smegenų vibracijos dažnį. Būtent šis dažnis ir yra meditacijos būsena.
Iš tiesų, meditacija yra būsena, kai protas nėra aktyvus. Jis sukoncentruojamas taip stipriai, kad tiesiog išnyksta. Jei jūs sėdite ir nuolat apie kažką galvojate – tai ne meditacija, o tik jos pradžia. Kvėpuokite ramiai, stebėkite savo kvėpavimą, kūną, pasistenkite kuo labiau ateiti į dabarties laiką ir savo kūną. Vieną dieną meditacija įvyks.
– Kokia yra mantrų reikšmė? Ką svarbu apie jas žinoti?
– Iš sanskrito kalbos verčiant, man reiškia „protas“, o tra – „kontrolė“. Mantra yra puiki proto kontrolės priemonė, padedanti pasiekti meditacijos būseną, keisti savo vibracijos dažnį.
Mantros – sanksrito žodžių junginiai turintys energetinį poveikį mūsų subtiliajam kūnui. Kiekviena sanskrito abėcėlės raidė atitinka mūsų energinių kanalų vibracijas. Tai tarsi skirtingi kodai, turintys skirtingą poveikį, pritraukiantys skirtingas vibracijas. Svarbu tiksliai žinoti mantros reikšmę ir poveikį, o prieš jas praktikuojant būtina pasitarti su savo jogos mokytoju ir gauti palaiminimą. Tačiau klausytis mantrų, dainuoti jas galite drąsiai. Iškart pajausite lengvumą, džiaugsmą ir apsivalymą. Jų skambesiu galite apvalyti namus, pripildyti savo vidinę ir išorinę erdvę pozityvia energija. Galima juokauti, kad tai – burtažodžiai, padedantys pasiekti norimą poveikį, tikslą.
– Kuo naudingi yra kvėpavimo pratimai? Ar aktualu juos praktikuoti nuolat dienos eigoje?
– Kvėpavimo pratimų nauda yra labai plati, tačiau galima ir sau pakenkti, tad nereikėtų persistengti ir eksperimentuoti.
Tiksliai žinant kvėpavimo technikų poveikį ir atliekant jas teisingai, dienos eigoje tikrai galime sau padėti. Ryte – pabusti, pasiruošti dienai, prisipildyti energijos, paruošti virškinimo sistemą ir smegenis darbui. Vakare – nusiraminti, paleisti dienos rūpesčius, pasiruošti kokybiškam miegui, naudoti nemigos prevencijai ir gydymui.
Yra ir kvėpavimo pratimų, kurie per kelias minutes gali panaikinti jaudulį ar nerimą. Jie naudingi tuomet, jei susiduriate su stresą keliančiomis gyvenimo situacijomis, pavyzdžiui, pasirodymu scenoje, svarbiu susirinkimu darbe, netgi pirmuoju pasimatymu.
– Kokia yra mokytojo ir mokinio santykio bei tiesioginio žinių perdavimo reikšmė jogoje?
– Pirmiausiai reiktų paminėti tai, kad tikrasis jogos mokytojas niekada nesieks pririšti savo mokinio prie savęs. Apie tai šiais laikais sklando daug mitų ir stereotipų. Mūsų Guru visuomet sako: „Neprisiriškite prie manęs, nes taip tapsite vergais. Aš esu tik tiltas jūsų kelyje į savirealizaciją“. Mokytojas yra tas, kuris veda mus iš tamsos į šviesą, būtent taip verčiamas žodis Guru.
Taip pat, mūsų mokytojai visuomet sako, kad tikrasis žinojimas ateina tik per patirtį, o šią patirtį mums ir duoda mokytojai perduodami įvairias praktikas, sukurdami išgyvenimus. Labai svarbu savo jogos kelyje turėti gyvą mokymą, nes tuomet tu gali klausti ir gauti atsakymus, tikslingas praktikas, pritaikytas būtent tau, pagal tai, kur ir koks esi. Gyvas mokymas turi mažiau galimybių likti iškraipytas, klaidingas suvoktas, nes visuomet gali kalbėtis, tikslintis, mokytojas stebi tave ir nukreipia, neleidžia išklysti iš tiesos kelio.
– Po kiek laiko ėmus praktikuoti jogą dažniausiai pajuntama pažanga? Kokie pirmieji jos požymiai?
– Pirmieji pokyčiai jaučiami jau po pirmųjų jogos užsiėmimų, nes žmogus jaučiasi žvalesnis, šviesesnis, ramesnis. Fiziniai pokyčiai išryškėja po kelių mėnesių reguliarios jogos praktikos, o emocinis žmogaus pasaulis pradeda keistis iškart. Svarbu prisiminti, kad jogoje, kaip ir daugelyje tobulėjimo sistemų, reikalingas kantrus ir nuolatinis darbas.
