Kaip ir ką vertina darbdaviai atsirinkdami darbuotojus? Ir kas svarbiausia norint parduoti save, tai tik keletas klausimų, į kuriuos teko atsakyti lapkričio 20 d. vyksiančio „Išdrįsk pradėti“ bendraminčių susitikimo „Kaip parduoti save darbdaviui?“ viešniai Giedrei Vaitiekūnaitei.

HR Hint Online“ įkūrėja yra sukaupusi 13 metų patirtį personalo atrankų srityje ir šiandien veiklos ir karjeros valdymo trenerė dalinasi dešimčia atsakymų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas besiruošiantis darbo pokalbiui.

– Žmogiškųjų išteklių specialistai dažnai sako „būkite savimi“, tai ką gi reiškia darbo pokalbyje būti savimi?

– Svarbiausias patarimas – nesistenkite įtikti darbdaviui. Nemeluokite jam norėdami atitikti stereotipiškai priimtiną nuomonę. Kartais bet kokia kaina norėdami gauti darbą neriamės iš kailio siekdami patikti: atsakinėjame į klausimus teisingai, taip kaip esame įsitikinę, turėtų patikti darbdaviui. Spėliojame, o kas labiau patiktų vadovui, pagražindami vietas, kurios mums nepatinka iš tikrųjų, kaip tik tada ir padarome esminę klaidą. Mes juk nežinome, ko nori darbdaviai ir remdamiesi stereotipiškai susiformavusia nuomone – spėjame, bandome atitikti nežinia kieno suformuotą tobulo kandidato portretą.

Ar mums pavyksta? Retai... Juk geriausiai mums sekasi, kai sėdime savo rogėse – kai nereikia stengtis, kai neatliekame mums netinkančių ir nepatinkančių užduočių. Yla iš maišo greitai išlenda ir kai susiduriame su realybe, dėl kurios taip stengėmės – dažnai ne tik darbdaviams, bet ir mums ji nebepatinka. Taigi darbo pokalbyje būti savimi apsimoka. Ne tik todėl, kad gautume darbą, kurio trokštame, bet ir dėl to, kad nepatektume ten, kur mums ne vieta.

– Ką daryti uždariems, sunkiai apie save kalbantiems žmonėms? Kaip jiems pristatyti save, savo pasiekimus?

– Einant į pokalbį dėl darbo reikia suvokti, kad retas direktorius ar personalo vadovas skaito mintis. Tiesa pasakius, per savo gyvenimą nesutikau nei vieno tokio (juokiasi). O tai galbūt įkvėps išdrįsti parodyti save, pristatyti kokią vertę galime sukurti įmonei. Bet kokiu atveju, kad tai parodytume – reikia gerai paanalizuoti savo patirtį, pasiekimus. Pripažinsiu, netgi ir turint nemenką bagažą patirties, dažniausiai sunku kalbėti apie save. Tai būna ne dėl to, kad nedrįstame, bet dėl to, kad gerai savęs nepažįstame, nesame susisisteminę nuveiktų darbų, įgyvendintų projektų, sunkiai galime įvardinti, savo potencialą ir stipriąsias charakterio bei kompetencijos puses.

Visų pirma, ką siūlau atlikti, tai išsianalizuoti savo darbinę patirtį, pasiekimus, apgalvoti kas labiausiai patiko, kokius įgūdžius norisi naudoti dažniau, o kuriuos stiprinti, kokiuose projektuose geriausiai atsiskleidžia mūsų potencialas, kokia aplinka mus įkvepia, kokio vadovavimo stiliaus mums reikia ir pan. Turint daugiau informacijos apie save kalbėti su darbdaviu ir pristatyti savo gerąsias asmenines savybes, kompetencijas bei pasiekimus bus lengviau, garantuoju.

– Kaip išsirinkti/atpažinti tinkamą įmonę?

– Klausimas ne ką mažiau svarbus nei šis: „ar aš tinkamas įmonei?“. Pradėkite nuo savo poreikių išsiaiškinimo, būtina aiškiai žinoti, kokio darbo norime. Įsivardinkite sau, kokioje srityje norite dirbti, kokias savo stiprybes norėtumėte panaudoti, ko siekiate išmokti, kokios aplinkos norisi, su kokiu vadovu ir komanda būtų įdomu dirbti, kokias užduotis atlikti, kiek laisvės turėti, kokį darbo užmokestį gauti, kokioje vietoje dirbti, kokių karjeros galimybių siekiama ir išsiaiškinus visa tai – tiesiog veikite.

Susidarykite jūsų kriterijus atitinkančių įmonių sąrašą, pasidomėkite jų istorija, planuojamais projektais, analizuokite visą įmanomai prieinamą informaciją, peržvelkite vadovų LinkedIn profilius, pasikalbėkite su pažįstamais, kurie gali suteikti informacijos apie jus dominančią įmonę. Beje, iš anksto sužinodami daugiau apie įmonę, jūs iš dalies jau visai neblogai pasiruošiate darbo pokalbiui.

Nepamirškite, visai nebūtina laukti viešai skelbiamų konkursų aplikuojant į norimas įmones. Jei žinome, kad mums įdomu – tiesiog rašykime personalo skyriui ir pristatykime savo kandidatūrą. Niekuomet negali žinoti, gal kaip tik planuojama darbuotojo kaip jūs paieška? O jeigu ir ne, jūsų gyvenimo aprašymas gali nugulti įmonės duombazėje, kas reiškia, jog darbo pokalbiui galite būti pakviestas ateityje, kai tik atsiras pozicija, į kurią galėtumėte aplikuoti.

Darbo pokalbio metu tenka pajungti visus pojūčius: stebėti aplinką, vertinti savo kūno signalus, atkreipti dėmesį į atmosferą, vadovų bendravimo manieras pokalbio metu. Kitaip tariant – vertinti, ar čia kur esate jums norėsis būti kiekvieną dieną. Tiesiog pasikliaukite savo pojūčiais.

Giedrė Vaitiekūnaitė
Foto: Rūta Matilionytė

– Kaip darbo pokalbiuose atpažinti tinkamą vadovą?

– Kaip ir minėjau, pasikliaukite savo pojūčiais, stebėkime, kaip būdami šalia jo jaučiamės, kokiais žmonėmis tampame. Ar pavyksta išsakyti savo nuomonę, gal nedrįstame, o gal tiesiog neišklausoma, pertraukinėjama? Ar mes kalbame tai, ką norime kalbėti, o gal bandome pasirodyti geresniais? Klauskime vadovo mums svarbių klausimų (juos galime pasiruošti, apgalvoti iš anksto) ir vertinkime, ar mums patinka jo mąstymas, vertybės, siekiai, ar sutampa supratimas apie darbą. Paprasčiausiai įsivaizduokime, ar norėtume su tokiu žmogumi dirbti, mokytis iš jo, ar jis galėtų būti mus įkvepiantis pavyzdys. Juk norisi vadovo, kuriuo mes tikėtume ir norėtume kartu su juo įveikti kylančius iššūkius. Tad per šią prizmę ir vertinkime – ar tai tas žmogus?

– Kaip elgtis, jei darbą noriu keisti iš specialisto į vadovo poziciją? Kaip įtikinti darbdavį, kad sugebėsiu? Kaip pačiai įsivertinti, ar tinku vadovaujamai pozicijai?

– O ar pati tuo tiki? Jeigu taip, tai jokių kliūčių tam nematau, nes jų paprasčiausiai nėra. Kai tikrai žinosime, kad galime užimti vadovaujančias pareigas – nieko įtikinėti nereikės, mumis tiesiog patikės, kai išreikšime norą ir pateiksime argumentus, nes mes spinduliuosime pasitikėjimą savimi.

Nuo ko pradėti? Atsakyti sau, kokios gero vadovo savybės? Ar aš jas turiu, kurias iš jų dažniau demonstruoju realybėje, o kurias rečiau? Kada turėjau vadovavimo patirties? Galbūt atlikome svarbią vadovaujančią rolę projekte? Galbūt mums tenka pavaduoti vadovą ir atlikti darbus už jį? Galbūt mūsų laisvalaikio ar socialinėje veikloje atliekame vadovaujančias funkcijas.

Svarbu suvokti, kad nebūtina užimti vadovo pareigas, kad įgytume patirties tame.

– Kaip elgtis, jei pozicija atrodo tobula, nors nepakankamai gerai moku anglų kalba arba nesu įgudusi dirbti su „MS Exel“ programa?

– Jeigu kiekvienas iš mūsų perskaitęs darbo skelbimą atmestume save iškart vos tik radus reikalavimą, kurio neatitinkame – darbdaviai ilgai ir nuobodžiai ieškotų darbuotojų. Nusiramink ir tiesiog drąsiai aplikuok! Anglų kalba ar „MS Exel“ – ne raketų mokslas, tai galima išmokti darbo vietoje.

– Kaip pasiruošti darbo paieškoms naujoje srityje, kalbu apie atvejus, kai norima pakeisti darbo sritį?

– Kai aiškiai žinome savo motyvaciją – kodėl to norime ir esame tikrai apsisprendę bei visiškai tikri – įsivertinę, kokias savybes, patirtis, pažintis ir įgūdžius galėsime perkelti į naują sritį, t.y., ką naudingo ir vertingo jau turime. Kartais atrodo, kad sritys kardinaliai skirtingos, tačiau jose veikti reikia labai panašių savybių ir kompetencijų, kurias mes jau turime. Tad aiškiai žinodami, ką jau turime galėsime drąsiau priimti sprendimus ir judėti norimos veiklos link.

– Kaip reaguoti į darbdavio klausimus apie šeimyninę padėtį, vaikus?

– Šie klausimai apipinti daugybe „NE“ ir įvairių stereotipų. Taip, šie klausimai yra neetiški ir jie nėra susiję su darbo pobūdžiu ar gebėjimu atlikti vienas ar kitas užduotis. Visgi aš rekomenduočiau nesusireikšminti. Taip, klausimai apie tai ar planuojame šeimos pagausėjimą arba, ar tikrai tavo vaikai nesirgs, o jei tai ar per ligas galėsi dirbti – parodo darbdavio moralines vertybes. Ir tai labai gerai – mes dar pokalbio metu išsiaiškiname, ar su šiuo vadovu mums pakeliui, o gal jau dabar eiti į skirtingas puses.

Visgi nei vienam tinkamai mąstančiam vadovui vaikai ir šeima nėra kliūtis. Todėl žmogiškas pokalbis, o kuo kandidatas gyvena po darbo mano supratimu yra lygiavertis klausimams apie laisvalaikį.

Bet vėlgi – jei jaučiate, kad jums užduodami klausimai verčia jaustis nepatogiai, tai tiesiog ženklas, kad jūsų vieta ne ten. Ir tai yra nuostabu sužinoti tai šiame etape, o ne įsidarbinus.

– Išduokite paslaptį, kaip tinkamai atsakyti į klausimą apie savo trūkumus ir silpnybes?

– Paslapties nėra ir negali būti. Darbo pokalbio metu tenka kalbėti apie save pakankamai atvirai, atspindint gerąsias ir blogąsias savo savybes. Tarkime gal per ilgai užtrunkame atlikdami užduotis, tačiau tik dėl to, kad esame pernelyg smulkmeniški. Sumanus darbdavys iškart pastebės: blogoji reikalo pusė – vėluosite su terminais; geroji – smulkmeniškumas padeda išvengti klaidų. Kiekviena situacija turi dvi medalio puses, todėl mano patarimas – į savo silpnybes žiūrėti kaip į kažkuo naudingą įgūdį ar vertybę, tačiau pliusus teks atrasti patiems.

– Kaip reaguoti, jeigu įvykus darbo pokalbiui gausiu neigiamą atsakymą?

– Ar tai pirmas „Ne“ jūsų gyvenime? Tikriausiai – ne. Todėl atsakykite sau į klausimą – kodėl gerai, kad negavau šio pasiūlymo? Greičiausiai tai skamba ganėtinai keistai, tačiau mūsų gyvenime dalykai vyksta taip, kaip turi vykti. Užsidarius durims, atsiveria langas. Paprasčiausiai šiandien dar ne laikas, ne ta vieta, ne tie žmonės – mūsų laukia kažkas geresnio. Tikėkite tuo, tai taps motyvacija eiti tolyn ir siekiant savo svajonių.

O tiems – kurie nenusiteikę tokiai filosofijai, patarčiau ieškoti grįžtamojo ryšio, klauskite vadovo, kodėl nebuvote pasirinktas ir gavus atsakymą pagalvokite, ką su visu tuo daryti: imtis kažkokių veiksmų kompetencijai kelti, ar keisti paieškos strategiją, galbūt tiesiog nenuleisti rankų ir judėti toliau. Bet kokiu atveju – neigiamas atsakymas nėra nuosprendis, kad esame kažkuo netinkami darbo rinkai. Kiekvienas atras savo vietą, jei tik nesustos ieškoti.