Psichoterapeutų literatūroje vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie technostresą. Tai stresas, sukeltas technologijų. Kalbama, kad daugiausiai streso sukelia gendantys prietaisai ir visokie nesusipratimai, dėl kurių, pavyzdžiui, užstringa kompiuteris ir vartotojas tampa bejėgis ir nieko negali padaryti. Darbus juk reikia atlikti, tačiau nėra su kuo.

Yra ir daugiau priežasčių technostresui atsirasti. Dauguma žmonių dirba su kompiuterinėmis programomis, kurios atnaujinamos arba pakeičiamos kitomis. Žmonėms, dirbantiems su jomis, reikia iš naujo mokytis, kaip jomis naudotis. Čia dar prisideda kartų skirtumai, kai vieni labai greitai perpranta naujoves, o kitiems tai užtrunka.

Dar viena priežastis tehcnostresui kilti yra informacijos kiekis ir laikas, per kurį tą informaciją reikia apdoroti (duomenų smogas). Žmogaus smegenys, nors ir turi gana didelės apimties gebėjimą atsiminti, tačiau nuo pastovaus didelio informacijos srauto pavargsta. Smegenys veikia asociacijų principu, kai kiekvienas naujas informacijos vienetas yra bandomas priskirti tam tikrai kategorijai, esančiai atminties saugykloje. Kiekvienas naujas vienetas sukelia ir tam tikrą emocinį atsaką smegenyse. O jei tokių informacinių vienetų būna daugiau, tai mes taip ir banguojame su nauja informacija kaip per amerikietiškuosius kalnelius.

Technostresas pradeda veikti žalojančiai, kai mūsų galimybės su juo susidoroti išsenka: tada padidėja budrumas, atsiranda nerimo sutrikimų, kuriuos seka miego sutrikimai. Užsitęsęs technostresas aktyvina autonominę nervų sistemą, kuri sukelia kovok arba bėk reakciją organizme ir tai galiausiai priveda prie perdegimo arba dar blogiau – lėtinių ligų.

Aš, kaip terapeutas, galiu padėti išsiaiškinti, kokios automatinės mintys ir įsitikinimai pacientui trukdo ir galiu padėti juos pakeisti, tačiau negaliu pakeisti vietos, kurioje jis patiria stresą, pavyzdžiui, darbovietės. Todėl galiu tik rekomenduoti, kaip būtų galima sau padėti – sulėtinti tempą ir tapti mažiau pažeidžiamu šio technostreso.

Gali būti naudinga:

– Kas 90 minučių darbo padaryti 10-15 min. pertrauką ir pasimankštinti prie darbo stalo.

– Atsistoti ir nueiti atsinešti stiklinės vandens.

– Išeiti pasivaikščioti (nors ir dviems minutėms).

– Išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru.

– Svarbiausias poilsio elementas – laiku grįžti namo ir neparsinešti darbo.

Kviečiu pagalvoti apie savo darbo aplinką ir apsvarstyti, kiek ji turi įtakos jūsų emocinei būsenai. Pagalvokite, kaip galėtumėte sau padėti patirti mažiau technostreso darbe.