1. Leisti laiką su laimingais žmonėmis

Kaip socialiniai gyvūnai mes turime retą gebėjimą ieškoti ir rasti dangų arba pragarą kituose žmonėse. Daugybės žlugdančių toksiškų santykių mes galėtume išvengti tiesiog nesileisdami į kalbas su kai kuriais žmonėmis. Logiškai mąstant, geriausias priešnuodis potencialiam tūnojimui juodojoje nelaimingumo skylėje yra bendravimas su pozityviais žmonėmis. Tai siejama su didesniu pasitikėjimu savimi, kūrybingumu ir apskritai gyvenimo džiaugsmu. Juk džiaugsmas užkrečiamas. Tyrėjai, kurie studijavo laimės jausmo stiprėjimą ar silpnėjimą 20 metų laikotarpiu, atrado, kad tie žmonės, kurie bendrauja su laimingais žmonėmis, turi daugiau galimybių būti laimingi ateityje. Galvokite apie tai kaip apie į investiciją į save – kaip į savotišką pensijų fondą.

2. Išmokti švęsti net ir mažas pergales

Dažnai, keldami sau vis didesnius tikslus, mes pamirštame atšvęsti mažas pergales. O laimingi žmonės skiria laiko įvertinti dalykams, kurie jiems sekasi – tai labai pakelia ūpą. Sąmoningas apsisprendimas matyti gerąją gyvenimo pusę taip pat naudingas ir sveikatai – pavyzdžiui, širdies ligomis sergantiems žmonėmis tai mažina stresą, skausmą, ilgina gyvenimo trukmę. Laimingi žmonės žino, kaip svarbu sąmoningai dalyvauti savo gyvenime, mėgautis skaniu maistu, gilia bendryste ar saulėta diena. Sakoma, kad neigiamos mintys traukia nelaimes – bet tas pat sakytina ir apie teigiamas mintis. Jos pritraukia laimę.

3. Įprasti daryti gerus darbus

Net ir mažos smulkmenos – pavyzdžiui, dovanėlė draugui be jokios progos – stebuklingai sustiprina ne tik gaunančiojo, bet ir duodančiojo laimės jausmą. Kai padedame kitiems, ne tik suteikiame jiems laimės. Mūsų pačių organizme išsiskiria oksitocinas, serotoninas ir dopaminas – visos šios medžiagos skatina laimės jausmą.

Tyrimo „Americans’ Changing Lives“ išvadose teigiama, kad įvairaus amžiaus žmonės, kurie savanoriavo, buvo laimingesni, fiziškai sveikesni ir patyrė vadinamąjį „savanorio svaigulį“ – euforinę būseną, kurią sukelia savo laiko, energijos ar pinigų aukojimas tiems, kuriems to tikrai reikia.

4. Išmokti klausytis ir bendrauti gyvai

Pasak knygos „Contagious Optimism“ („Užkrečiamas optimizmas“) autoriaus Davido Mezzapelle“, „kai klausomės, atsiveriame naujoms žinioms, o ne blokuojame pasaulį savo žodžiais ar blaškančiomis mintimis.“ Žmogus, kuris moka klausytis, dažnai po pokalbio jaučia aiškų tikslą ir kryptį.
Vieno tyrimo išvadose teigiama, kad žmonės, kurie dalyvauja turiningame pokalbyje (o ne mandagiame pokalbyje apie nieką), jaučia didesnį pasitenkinimą.

Taip pat paaiškėjo, kad bendraujant su draugais gyvai – o ne virtualiai – jaučiamas malonumas ir mažėja nerimas.

5. Šypsotis net kai nelabai norisi

Nėra žmonių, kurie kasdien vos tik nubudę pasijunta be galo laimingi ir taip jaučiasi visą dieną. Tiesiog kai kurie žmonės stengiasi būti laimingi. Net jei neturite ūpo, galite prisiminti kažką malonaus arba tiesiog pagalvoti apie kažką pozityvaus, kas sukeltų nuoširdžią šypseną – tai sustiprina laimės lygį ir padidina produktyvumą. Tai iš tiesų yra taip paprasta, kaip atrodo: vien bandymas būti laimingu prilygsta pasirinkimui būti laimingam, ir tai labai dažnai suveikia.

6. Ugdytis atsparumą

Pasak psichologo Peterio Kramerio, atsparumas – o ne laimė – yra depresijos priešingybė. Pasiekti sėkmę gyvenime labiausiai padeda stora oda ir gebėjimas atsigauti po nesėkmės. Tai neatsiejama laimės dalis, kuri turėtų būti pagrindinis sėkmės rodiklis.

Kaip kažkada sakė Johnny Cashas: „Mus formuoja nesėkmės. Nesėkmė yra tik tramplinas... Svarbiausia – neleisti jai atimti mūsų energijos, laiko ar užimti erdvės.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)