Pranešime spaudai „Gijos Klinikų“ gydytojas-urologas Saulius Stirbys nurodo šios ligos atsiradimo priežastis bei pasakoja, kokių priemonių reikėtų imtis, jeigu jus kamuoja šlapimo nelaikymas.
Serga ir jaunos moterys
Šlapimo nelaikymo problemos yra skirstomos į tris pagrindinius tipus: įtampos, skubos ir mišrų šlapimo nelaikymą. Taip pat yra trys šlapimo nelaikymo sunkumo laipsniai: lengvas, vidutinis ir sunkus.
„Įtampos šlapimo nelaikymas – nevalingas šlapimo tekėjimas fizinio krūvio metu. Šiuo atveju šlapimas nevalingai išsiskiria ką nors keliant, bėgant, kosint, čiaudint, vemiant, juokiantis ar jaučiant emocinę įtampą. Ligos atsiradimo priežastys labai įvairios: gimdymo padariniai, dubens organų operacijos (pašalinta gimda), dubens traumos, lėtinės šlapimo takų ar pūslės ligos, antsvoris“, – kalba urologas S. Stirbys.
Specialistas pataria, kad suprasti, jog jums yra skubos šlapimo nelaikymas, galite tada, kai staiga atsiranda noras šlapintis, kurio, atrodo, neįmanoma sulaikyti. Urologas priduria, kad šie simptomai atsiranda dėl padidėjusio šlapimo pūslės dirglumo. Staigus, imperatyvus, neskausmingas noras šlapintis nurodo dirglios šlapimo pūslės simptomatiką. Dirglios šlapimo pūslės simptomai gali atsirasti po persirgto šlapimo pūslės uždegimo, po taikyto dubens organų spindulinio gydymo, esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui, mažai šlapimo pūslės talpai (mikrocystis), vartojant didesnius kiekius kavos ir t.t.
„Mišriam šlapimo nelaikymui būdingi tiek įtampos, tiek skubos požymiai“, – sako urologas S. Stirbys.
Gydytojas teigia, kad su šlapimo nelaikymo problemomis daugiausia susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Tiesa, šiuo negalavimu kur kas dažniau skundžiasi moterys.
„Vyresniems žmonėms šlapimo nelaikymą gali sukelti tam tikrų vartojamų vaistų poveikis (diuretikai), įvairios lėtinės ir endokrininės ligos, Parkinsono liga, demencija ar išsėtinė sklerozė. O jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims sutrikimas gali atsirasti po gimdymo, jeigu jis buvo komplikuotas arba gimė didelis kūdikis, buvo tarpvietės kirpimas ar plyšimas. Dėl šių priežasčių gali persitempti tarpvietės ir dubens dugno raumenys, tai sąlygoja tarpvietės raumenų silpnumą. Tačiau, jei nebuvo atlikta jokių operacijų, dažnas noras šlapintis gali kilti dėl uždegimų ar dirglios šlapimo pūslės“, – teigia urologas.
Gėdijimasis dėl nemalonios ligos verčia kentėti
Įvairių apklausų duomenys rodo, kad kas penkta moteris Lietuvoje kenčia nuo šlapimo nelaikymo ir tik ketvirtadalis jų dėl to kreipiasi į gydytojus.
„Vis dar pastebime tendenciją, kad dėl savo problemų moterys gėdijasi kreiptis pagalbos. Šlapimo nelaikymas yra labai nemalonus sutrikimas, kuris apsunkina gyvenimą ir prastina jo kokybę. Šiuolaikinė medicina šiuo klausimu yra labai pažengusi, tad kentėti tikrai neverta“, – tikina S. Stirbys.
Pasak gydytojo, norint pradėti gydymą, svarbu išsiaiškinti šlapimo nelaikymo priežastis. Ligos simptomus pastebėti gali ginekologas, neurologas, endokrinologas, šeimos gydytojas, bet nustatyti ligą, kad būtų paskirtas gydymas, gali tik urologas.
„Patikros metu yra atliekami diagnostiniai tyrimai (šlapimo tyrimas, šlapimo takų ultragarsinis tyrimas, urodinaminiai tyrimai), kurie leidžia nustatyti sutrikimo tipą.
Jei diagnozuojamas dirglios šlapimo pūslės sindromas, dažniausiai taikomas medikamentinis gydymas, kuris mažina šlapimo pūslės receptorių jautrumą. Be to, gydantis šį sutrikimą, būtina laikytis tam tikros dietos (nevartoti kavos, saldžių maisto produktų ir gėrimų), esant antsvoriui - mažinti kūno svorį, specialiais pratimais stiprinti dubens raumenis“, – pataria specialistas.
Esant tarpvietės raumenų silpnumui, norint juos sustiprinti, taikomos tarpvietės raumenų elektrostimuliacijos.
Tačiau, jeigu gydymas vaistais ir fizine terapija nepadeda arba yra nustatomas vidutinis ar sunkus šlapimo nelaikymas, patvirtintas urodinaminiais tyrimais, tada, pasak gydytojo, rekomenduojama atlikti chirurginę operaciją.
„Chirurginė operacija - efektyvus įtampos šlapimo nelaikymo gydymo metodas. Pacientei atliekama invazinė procedūra per tarpvietę. Operacijos metu po šlaple pravedamas sintetinis raištis, kuris ją pakelia ir taip sudaro sąlygas išoriniam šlaplės sfinkteriui sandariai uždaryti šlaplės spindį. Tokia operacija pacientei gali pilnai atstatyti šlapimo sulaikymo funkciją ir gyvenimo kokybę“, – apie veiksmingą operaciją pasakoja urologas.
Norint ateityje išvengti galimo šlapimo nelaikymo rizikos, jau dabar reikėtų keisti kasdieninius gyvenimo įpročius, saugotis stuburo ir dubens traumų, palaikyti fizinį aktyvumą.
„Tarp rizikos faktorių galima įvardinti didelį kavos ir saldumynų vartojimą, antsvorį, stresą, emocinę įtampą. Sveikai maitinantis bei saugiai sportuojant, rizika sumažėja. Jeigu moteris laukiasi, prieš ir po gimdymo rekomenduojama stiprinti dubens dugno raumenis“, – pataria gydytojas-urologas Saulius Stirbys.
