Atrodo sutariame su juo tol, kol jis ten. Kai grįžta – gal porą dienų būna gerai... Sunkus jo charakteris verčia mane taikytis prie jo, jei noriu gyventi su juo.
Galėčiau viską mesti, bet yra vaikas. Atrodo, kad jis manęs net nebetraukia, daugiau erzina jo buvimas, atrodo, kad žiūriu į galviją ir svarstau, kaip jis man išvis kažkada patiko.
Akys vis dairosi kažko kito, o seksas su juo tampa šeimynine pareiga, o ne noru.
Atsako santykių ekspertas Darius Ražauskas.
Sveiki,
ačiū už laišką.
Taip. Įsimylėjimas visada praeina. Kiekvienoje poroje. Visada!
Šiuo klausimu mokslo pasaulis kategoriškas. Pradinis gražusis jausmas (oksitocinas, seratoninas, dopaminas ir dar keli geri dalykai) visada praeis. Mes visada išsiblaivysime. Pradėsime matyti vienas kitą blaiviai ir patys pradėsime elgtis natūraliai.
Na gerai, Ražauskai, neužknisk su savo pasakom, kad amžino įsimylėjimo nėra. Sakyk, ką daryti?
Pirmiausia nepatariu skubėti skirtis. Profesoriaus Vince Felitti ir daugelio kitų tyrimai sako, kad vaikui tai dažnai ilgalaikė trauma su liekamaisiais reiškiniais visam gyvenimui. Taip, taip. Visam gyvenimui. Kitaip sakant – yra vaikas ir čia irgi jo likimo klausimas.
Daugelyje porų santykiuose būna bangos – ilgalaikiai pagerėjimai ir pablogėjimai. Tai natūralu. Nereiktų to priimti kaip santykių pabaigos.
Gerai, Ražauskai, vėl užknisi su savo moralais. Nefainas jis man. Šlykštu su juo būti.
Suprantu, santykiai atšalo. Na, bet pasiduoti be kovos tiesiog nėra kelias.
Ką reikia daryti? Na, pirmiausia palikite jį ramybėje. Tokioje santykių stadijoje dažniausiai partneriui nieko nepaaiškinsi. Ką jūs galite keisti, tai tik save. Pradėkite nuo analizės. Perskaitykite Marko Gungoro knygą „Per juokus į geresnę santuoką“ ir pasidarykite savo sąrašiuką, ką iš knygos galite panaudoti ir pritaikyti sau. Svarbu! Nereikalaukite nieko iš partnerio. Ramiai pradėkite nuo savęs. Jei nebus spaudimo jo atžvilgiu jis su laiku irgi užkibs.
Taip pat jums būtina su kažkuo pakalbėti, atverti savo širdį apie santykių problemas. Geriau, kad tai būtų artima jums moteris. Gera draugė, sesuo, mama, močiutė, teta ar pan. Tik tas žmogus turėtų būti pozityvus ir palaikantis jūsų porą, o ne nuotaiką skirtis. Nusivylimas santykiais nėra retas dalykas. Jis skaudus, todėl reikia bendrauti, nelaikyti skausmo viduje. Jei tokio žmogaus nėra jūsų aplinkoje, tada jums reikalingas geras psichologas. Pasiklausinėkite rekomendacijų tarp draugų.
Ar gali situacija pasikeisti? Ar gali jis pasikeisti?
Taip. Mačiau tai daug kartų. Reikia laiko ir darbo. Santykiai gyvas augalas – jam reikia priežiūros ir meilės.
Nepatariu savo vaiko tėvo ir vyro išmesti, nes išsiblaivėte ir santykiai atšalo. Ateis laikas ir jie atšils. Su sąlyga, jeigu dėl to bus dirbama. Ir skaudžiausia, kad dirbti pradžioje reikės jums vienai.
O gal, Ražauskai, metam jį ir nesukam galvos?
Na, o po to metam kitą. Ir dar kitą. Ir dar kitą. Tai kelias į tikrą depresiją ir vienatvę.
Panašu, kad aš iš tos kartos, kai sulūžusius daiktus ne išmesdavo, o pataisydavo.
Jeigu rimtai, linkiu nepasiduoti. Jūs padarėte pasirinkimą. Pabandykite eiti su juo iki galo. Dar viena knyga, kuri jums įkvėps stiprybės, tai psichologijos profesoriaus Jordano Petersono knyga „12 gyvenimo taisyklių“. Perskaitykit taip pat.
Aš optimistas. Mačiau daugybę šeimų, kurios įveikia krizes. Ir praėjus keliems metams prisimena jas su šypsena.
Pirmyn!
Nesutariate su antrąja puse ar nežinote, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje? Siųskite savo išsamų santykių problemos aprašymą ir gaukite Dariaus Ražausko patarimą. Anonimiškumą užtikriname.
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/265.inc"); ?>
