Jei jums nusibodo nuolat bambėti, kad pinigus visada iššvaistote nereikalingiems niekučiams, apie kuriuos po to netgi pamirštate, o juk galima buvo pinigus panaudoti išmintingiau, reiškia šis straipsnis būtent jums.

Čia surinktos genialios gudrybės, kurias pritaikius galima net nepastebint sutaupyti nemažą pinigų sumą.

Kaip atidėti pinigus: trys svarbios taisyklės

Finansiškai sėkmingi žmonės visada laikosi trijų taisyklių:

1. Pajamų didinimas.

Paprastai tai visi pajamų šaltiniai, iš kurių jūs ar jūsų šeima gauna pinigų. Tai gali būti įvairios investicijos, pelnas iš verslo ar pan.

2. Išlaidų kontrolė.

Ko gero visiems pažįstamas jausmas, kad pinigai slysta iš rankų – išbyra tarsi smėlis pro pirštus. Tokiu atveju svarbu realistiškai įvertinti savo pirkinius, pagalvoti, ar visų jų reikia, ir ieškoti galimybių sumažinti pirkinių kiekį.

3. Pinigai leidžiami naudingai, leidžiama sau mėgautis pinigais.

Trivialu, bet vis dėlto. „Aukso kalnai“ suteikia laimės tik tuo atveju, jei atneša naudą jums patiems ir aplinkiniams.

Dienos pabaigoje nunulinkite finansus

Jei įprasite kiekvienos darbo dienos pabaigoje patikrinti savo piniginėje ar sąskaitoje pinigų likutį ir imsite nulinti iki pilno skaičiaus, galėsite sukaupti nemažai pinigų.

Pavyzdžiui, jei piniginėje turite 325 EUR ir 50 centų, 25 EUR ir 50 cnt meskite į taupyklę arba perveskite į taupymo sąskaitą (kaip patogiau).

Jūs tų 25 EUR nė nepastebėsite, o jūsų taupyklėje (sąskaitoje) mėnesio pabaigoje jau bus sukaupta gana padori suma.

Jei suma, kuri jums liko, viršija leistiną normą, pavyzdžiui, sąskaitoje ar piniginėje turite 589 EUR, o, jūsų nuomone, 89 EUR taupyklei per daug, tokiu atveju į taupyklę (ar sąskaitą) perkelkite tik paskutinį skaičių – 9 EUR.

Nuspręskite patys, kokią sumą pervesite, svarbiausia, pervesti bent kažkiek. Net ir pati mažiausia suma yra didelis pliusas, nes taip jūs ugdotės įprotį taupyti.

Papildomas nulinimas

Jūs gavote reguliarių pajamų – algą ar kt., bet sąskaitoje dar buvo pinigų. Puiku. Jus galima pasveikinti – mokate taupyti arba daug uždirbate.

Perviršį perveskite į taupymo sąskaitą. Visada kai tik galite, pildykite savo taupymo sąskaitą (ar taupyklę), ir niekada iš jos neimkite pinigų (tik ekstra atveju).

Sukaupta suma

Viskas, ko nereikia – į taupyklę

Šis devizas labai tinka tiems, kas yra įpratę švaistyti pinigus nesvarbiems ir visiškai nereikalingiems daiktams. Pavyzdžiui, užsinorėjote dar vienos poros batelių, nors iš esmės jums jų nereikia, nes turite labai panašius.

Pasistenkite susivaldyti ir nepasiduokite akimirkos įgeidžiui. Tokiu būdu sutaupytus pinigus įdėkite į taupyklę. Nes net jei dabar nenusipirksite tų batelių, tikėtina, kad pinigus vis vien išleisite kokiam nors kitam nebūtinam pirkiniui. Todėl daug išmintingiau juos įmesti į taupyklę (arba pervesti į specialią taupymo sąskaitą).

Pelno procentas

Visada stenkitės nustatyti, kokį procentą savo pajamų esate pajėgūs reguliariai atidėti santaupoms. Net jei tai bus vos 1 proc. jūsų algos. Kai tik gaunate algą, iškart perveskite numatytą procentą pinigų į taupymo sąskaitą, ir apie juos pamirškite.

Ateityje reikėtų sumą po truputį didinti iki 10 proc. Šitiek jau užteks, kad sutaupytumėte visai padorią pinigų sumą.

Neplanuotos pajamos

Kai gaunate neplanuotų pajamų, pinigus iškart reikia dėti į taupyklę (arba pervesti į taupymo sąskaitą). Juk jūs nesitikėjote jų gauti, reiškia, ramiausiai galite išgyventi ir be jų. Tokiu būdu, jei iškart atidėsite pusę sumos arba visą sumą – tai bus idealiausias variantas jūsų taupyklei.

„Pameskite“ pinigus

Būtent taip. Perskaitėte teisingai. Pagalvokite, kokia suma jūsų nenuliūdintų? 2 eurai, 5 eurai, 30 eurų, o gal netgi 100 EUR?

„Pameskite“ šiuos pinigus ir perveskite į taupymo sąskaitą ar įmeskite į taupyklę, arba įsidėkite į kišenę, į knygą ar dar kur kitur. Įsivaizduokite, kaip apsidžiaugsite, kai netikėtais juos rasite.

1 pirkinys – 1 valanda darbo

Kiekvienos parduotuvėje įsigytos prekės kainą galima konvertuoti į valandinį užmokestį. Įsivaizduokite, kad nusipirkote šokoladą. Žinoma, viena plytelė didelio nuostolio nepadarys, ir jūs ko gero iškart apskaičiuosite, kad išleidote šokoladui vos tris minutes savo darbo laiko. Bet jeigu per savaitę nusipirksite 20 šokoladų, tai jau bus visa darbo valanda.

O jeigu taip apskaičiuotumėte stambius pirkinius, o dar ir ne visai reikalingus, kaip aprašyta pirmiau? Štai čia pats laikas pagalvoti – o ar tie bateliai, kurių turiu ne vieną porą, iš tiesų verti visos dienos mano triūso?

Juk ne tam visą dieną sunkiai dirbote, kad šie bateliai dulkėtų dėžutėje. Net jei juos ir apsiausite kartą ar du. Pagalvokite, ar verta leisti uždirbtus pinigus tam, ko iš esmės jums nereikia.

„Jeigu ką“

Galite visus pinigus padalinti ir sudėti į nedideles krūveles būtinosioms išlaidoms: maistui, būstui, drabužiams, kurui ir t. t. Išskirkite dar vieną nesuplanuotą krūvelę ir sugalvokite jai pavadinimą, pavydžiui, „Jeigu ką“, ir į ją taip pat padėkite kažkiek pinigų. Kaskart šią krūvelę reikia didinti, o imti iš jos pinigų nevalia.

Patarimas: niekada nevartokite posakio „juodai dienai“. Nereikia jums jokios juodos dienos. Geriau panaudoti pinigus tiesiog, „jeigu ką“.

Taupyklė

Kai reikia sukaupti didelę pinigų sumą kelionei arba stambiam pirkiniui, ir neišleisti jų anksčiau laiko, paimkite tokią taupyklę, kurią atidaryti galima tik ją sudaužius.

Šiam tikslui galima netgi savarankiškai nusilipdyti iš molio uždarą dėžutę ar puodynę su labai siaura anga pinigams mesti. O jei šią taupyklę išdegsite specialioje krosnyje, ji bus dar tvirtesnė. Tada galite paprašyti vaikų ją su meile išpiešti – jums tiesiog nekils ranka daužyti tokios taupyklės anksčiau laiko.

Į tokią taupyklę meskite pinigus tol, kol ji prisipildys iki viršaus. Už sukauptus pinigus galima bus sau leisti gana solidų pirkinį, galbūt netgi automobilį – priklausomai nuo to, kokio dydžio jūsų taupyklė, ir kokias kupiūras jūs į ją mesite.

Pamatysite – puikiausiai apsieisite be šių pinigų, užtat po to galėsite išpildyti savo svajonę (gal net ne vieną).

Pirkiniai parduotuvėje

Ar šis pirkinys man atneš laimę?

Perkant eilinį daiktą mus ramina pats procesas, žinojimas, kad galime sau leisti vieną ar kitą pirkinį, todėl ir perkame. O ar jūs esate tikra, kad ši nauja suknelė nerinks dulkių spintoje, o šis brangus sūris nesupelys šaldytuve?

Visada prieš kažką įsigydami pagalvokite, pasverkite, įvertinkite. Ar tikrai naujas pirkinys duos naudos ir suteiks malonumą?

Ką jums duoda šis pirkinys?

Galima šimtą eurų išleisti niekučiams, o galima šią sumą persivesti į taupymo sąskaitą. Kakskart prieš leisdami pinigus užduokite sau klausimą – kaip šios išlaidos paveiks mano ateitį?

Kiek galite išleisti smulkmenoms?

Galbūt kas rytą perkate kavą kavinėje vietoj to, kad išsivirtumėte ją namuose. O gal po darbo perkate picą vakarienei, nors tai visiškai neapsimoka, jei taip darote kasdien.

Kiek jums svarbios visos šios išlaidos? Kiek pinigų kas mėnesį jūs iššvaistote smulkmenoms? Galbūt šiuos pinigus galima būtų panaudoti kitaip, daug produktyviau? Pamąstykite apie tai.

Ar jums reikia dar vieno brangaus pirkinio?

Mes galime nusipirkti naujausio modelio telefoną, nors ir senasis dar neblogai veikia. Galime pakeisti automobilį į brangesnį tiesiog šiaip, nes taip užsinorėjome. Galime išsirinkti parduotuvėje šimtas trisdešimt septintą megztuką, nors spintoje kabo anksčiau pirkti šimtas trisdešimt šeši, ir juos buvome apsivilkę gal tik porą kartų. Gerai pagalvokite, ar jūs iš tiesų negalite apsieiti be visų šių išlaidų?

Ko tikitės iš pirkinio?

Labai dažnai mes perkame impulsyviai, trokšdami pajusti pasitenkinimą. Bet iš tiesų laimę suteikia visai kiti dalykai – savirealizacija, santykiai, šeima, vaikai.

Visada stenkitės kruopščiai tikrinti kiekvieną išlaidą ir pirkinį. Sąmoningai priimkite sprendimą dėl to, ar verta leisti pinigus, ar ne.

10 sekundžių taisyklė

Ši taisyklė skirta pigiems pirkiniams. Jei parduotuvės lentynoje pamatėte kažką ne itin brngaus ir iškart užsinorėjote nusipirkti, sustokite. Laikykite galvoje šią mintį lygiai 10 sekundžių, ir tiesiai savęs paklauskite, ar jums tikrai reikia to daikto. Ar tikrai nepavyks išvengti išlaidų?

Paprastai 10-ies sekundžių užtenka susivokti, ar daiktas tikrai reikalingas.

Brangesniems daiktams galima taikyti 30-ies dienų taisyklę. Nusprendę įsigyti kažkokį didelį daiktą, pasistenkite iškart jo nepirkti – pagyvenkite su šia mintimi trisdešimt dienų. Gali būti, kad po mėnesio šis jūsų noras bus išgaravęs.

Gebėjimas sukaupti norimą sumą ir pagarbiai elgtis su kiekvienu euru padovanos jums raktą į laimę, kurį galima sumeistrauti savomis rankomis.

Paskutinis patarimas: taupydami vis dėlto neperlenkite lazdos. Kai kurie žmonės taip įsijaučia į taupymo procesą, kad visiškai pamiršta, kam apskritai pradėjo taupyti ir pamiršta leisti finansus. O juk santaupos mums reikalingos tam, kad padėtų susikurti malonų ir laimingą gyvenimą.
Vertėtų prisiminti, kad pinigai reikalingi tam, kad juos leistume. Svarbiausia išmokti juos leisti tinkamai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (73)