Pranešimo pradžioje D. Jakučionis pasidalijo prisiminimais apie senelį, kuris jį labai daug ko išmokė. Deja, senelis mirė, kai D. Jakučioniui buvo vos trylika.
„Jeigu senelis būtų išgyvenęs dar penkeriais metais ilgiau, jis būtų matęs kaip baigiu mokyklą ir įstoju į mediciną. Jeigu jis būtų gyvenęs dar trylika metų ilgiau, jis būtų stebėjęs, kaip aš baigiu mediciną, įstojų į šeimos mediciną, įstoju į psichoterapiją. Jeigu jis būtų išgyvenęs dar devyniolika metų – aš su juo būčiau galėjęs pasidalinti, kokią nuostabią žmoną radau ir kokios gražios buvo mūsų vestuvės. Bet jo nėra ir jis to nematė. Aš, kita vertus, norėčiau patirti tiek savo anūkų, tiek netgi proanūkių laimės valandas“, – kalbėjo psichoterapeutas.
D. Jakučionis ilgaamžiškumu pradėjo domėtis prieš maždaug septynerius metus ir pripažįsta, kad gyventi tik ilgai, ko gero, neužtenka: „Norėčiau gyventi ir ilgai, ir laimingai. Tam turėtų būti šviesus protas, laiminga širdis ir stiprus kūnas. Iš ko galima pasimokyti, jei ne iš žmonių, kurie yra šimtamečiai? Kai tik buvo pradėti tyrinėti ilgai gyvenantys žmonės, buvo atrastos penkios vietos, kuriose gyvena sveiki ir laimingi šimtamečiai. Tai - Mėlynosios zonos: Loma Linda, Nikoja (Kosta Rikoje), Sardinija, Ikarija ir Okinava.
D. Jakučionis ėmėsi nagrinėti Okinavos atvejo, nes ten – daugiausiai sveikų šimtamečių. Anot jo, Lietuvoje dabar gyvena vos 230 šimto metų sulaukusių žmonių, tuo tarpu Okinavoje 50 šimtamečių tenka 100 tūkst. gyventojų.
Užbėgdamas už akių, gydytojas pripažįsta, kad ilgaamžiškumui įtakos turi ir genai, tačiau, anot Danijoje atliktų tyrimų, genai lemia tik 20 procentų, visą kitą galime nulemti mes patys.
Taigi, ką daro Okinavos šimtamečiai?
Keturi principai
1. Nuchi gusui – maistas kaip vaistas.
„Saloje neauga ryžiai, tad juos jie pakeitė saldžiąją bulve. Jie valgo labai daug vaisių, daržovių, ankštinių, mažiau žuvies ir liesos mėsos, truputį pagardų ir mažiausią raciono dalį sudaro saldumynai.
Iš esmės 90 proc. jų raciono yra augalinis maistas ir tik 10 – gyvulinis. Pasirodo, kad dabartiniai 50-mečiai Okinavos salos gyventojai turi daugiausiai metabolinių ligų (širdies bei kraujagyslių). Kodėl? Nes aplink amerikiečių karines bazes pradėjo steigtis greito maisto restoranai, o tenykščiai žmonės juos visai pamėgo. Tačiau šimtamečiai vis dar maitinasi kaip anksčiau.
Kuo svarbi augalinė mityba? Vokiečių mokslininkų teigimu, augalinė mityba gali sumažinti uždegimą. Tai visai normalus procesas mūsų kūnuose, jis atsiranda, kai susiduriame su ligų sukelėjais. Mūsų imuninė sistema išskiria uždegimines medžiagas, kai reikia kovoti su virusais ar bakterijomis. Kai mes juos nugalime – uždegimas sumažėja.
Valgydami daug lengvųjų angliavandenių (balti miltai, ryžiai, bulvės), transriebalų bei mažai skaidulų turinčio maisto, mes uždegimą sugebame palaikyti. Pagal naujausias teorijas, uždegimo padidėjimas organizme sukelia širdies ir kraujagyslių bei Alzheimerio ligas.
Oksfordo mokslininkai patvirtino, kad propaguojant augalinę mitybą mažėja mirtingumas nuo visų ligų. Taigi, pirmas žingsnis, kurį galite žengti – pietų metu paprašykite įdėti daugiau daržovių ir galbūt mažiau bulvių ar ryžių“, – sakė D. Jakučionis.
2. Hara hachi bu – neapsivalgyk.
„Pakilk nuo stalo su 80 proc. pilnu skrandžiu arba – neapsiryk. Maistas, kurį jie suvalgo turi mažai kalorijų. Pavyzdžiui, 100 gramų saldžių bulvių turės 100 kcal., bet 100 gramų kiaulienos bus 3 kartus daugiau kalorijų. Kaip pakoreguoti mitybą neribojant kalorijų?
Vienas ilgaamžių tyrinėtojų siūlo valgyti tik 8-12 val. laikotarpiu per dieną. Visą kitą laiką nevalgyti ir leisti žarnynui pailsėti. Tyrimų duomenimis, toks mitybos įprotis apsaugo ląsteles ir aktyvina procesus, kurie apsaugo DNR. Kodėl tai svarbu? Anot tyrimų, tai mažina širdies ligų, insulto, antrojo tipo cukrinio diabeto ir Alzheimerio ligų riziką.
Taigi, nuo stalo pakilkite su 80 proc. pilnu skrandžiu, o vakare nevalgykite bent tris valandas prieš miegą“, – patarė D. Jakučionis.
3. Undo – judesys, judėjimas.
„Okinavos gyventojai 10-12 val per dieną juda, nes daugelis jų yra žemdirbiai ir net sulaukę garbaus amžiaus jie vis dar rūpinasi savo daržu ar didesniu sodu, kartais jie net bando įlipti į medį nusiskinti vaisių, tuo tarpu Lietuvoje tai būtų sunku jau dažnam šešiasdešimtmečiui.
Nors Okinavos gyventojai jau peržengia pasaulinės sveikatos rekomendacijas judėti, mums vakariečiams užtektų vos 150-300 minučių judėjimo per savaitę. Vokiečiai ištyrė ir pasakė, kad fizinis aktyvumas gali padidinti gyvenimo trukmę 4-7 metais, o tie, kurie dar ir neturi žalingų įpročių gali gyventi bent jau 12 metų ilgiau. To paties tyrimo metu paaiškėjo ir kad sumažėja 30 proc. mirštamumas nuo visų ligų“, – sakė D. Jakučionis.
4. Moai – socialinio palaikymo grupelės.
„Tai 4-5 žmonių grupė, kurios nariai pasižada vienas kitam visą gyvenimą būti kartu ir to laikosi. Be šeimos jie turi dar tokius socialinius ratelius su kuriais susitinka per pietus išgerti arbatos ir pasikalbėti. Jie labai bendruomeniški, jei kaimynui ištiko nelaimė – jie nori jam padėti. Jei reikia pinigų – grupė kaimynų surenka tuos pinigus.
Vienišumas žudo tiesiogine to žodžio prasme. Suomijos mokslininkai Helsinkio universitete išsiaiškino, kad žmonės, kurie priskiria save vienišiems – gyvena trumpiau. Didelės studijos duomenimis (joje dalyvavo 3,5 mln. žmonių), buvo išsiaiškinta, kad žmonės, kurie jaučiasi vieniši, turi 26 proc. didesnę riziką numirti. Tuo pačiu, deja, bet vyrams yra sunkiau. Teigiama, kad jei vyrai patampa našliais vyresniame amžiuje – jie nesugeba savimi pasirūpinti, išlaikyti savo buities, užtikrinti šeimos gerovės“, – teigė D. Jakučionis.
Taigi, keturi dalykai, anot D. Jakučionio, kuriuos galite pradėti daryti jau šiandien, jei norite gyventi ilgai ir būti sveiki:
– Valgykite daugiau daržovių;
– Nevalgykite bent tris valandas prieš miegą;
– Daugiau judėkite;
– Leiskite daugiau laiko su draugais ir artimaisiais.
Visos konferencijos akimirkos – nuotraukų galerijoje:
