Yra ir schema 5/2 – kai dvi dienas per savaitę žmogus nieko nevalgo.

Nevalgymo laikotarpiu leidžiama gerti vandenį, silpną arbatą.

Intervalinio valgymo (IV) idėja kilo, klaidingai interpretavus japonų biologo, Nobelio premijos laureato Yoshinori Ohsumi darbą.

Mokslininkas atrado autofagiją – procesą, kurio metu ląstelės išmeta pakenktus baltymus ir organeles (tam tikras ląstelių daleles).

Buvo teigiama, kad tada, kai ląstelė negauna energijos, autofagija vyksta kur kas efektyviau. Bandymus atliko su kepimo mielėmis, tačiau naujų idėjų mėgėjai – dietologai iš Silicio slėnio JAV akimirksniu perkėlė autofagijos mechanizmą žmogaus organizmui.

Idėjos šalininkai teigia, kad tokia mityba turi stebuklingą poveikį – ir lieknina, ir mažina II tipo diabeto riziką, nes kraujyje sumažėja insulino lygis, gerina smegenų veiklą, lėtina senėjimo procesus.

Iš tiesų iki šiol nebuvo atlikta nė vieno tyrimo, kuris įrodytų, kad intervalinis valgymas žmogui naudingesnis nei, pvz., kasdien ribojamas kalorijų kiekis. Be to, manoma, kad dauguma teigiamų poveikių tėra placebas.

Vargu ar intervalinį valgymą galima pavadinti stebuklingu vaistu visai žmonijai. Kita vertus, jei nesinori skaičiuoti kalorijų ir kruopščiai stebėti suvalgomo maisto kiekį, veikiausiai intervalinis valgymas jums tiks.

Foto: Shutterstock

Yra keli intervalinio valgymo būdai:

16/8

16 valandų pasninkavimo ir 8 valandos, skirtos valgymui. Pavyzdžiui, nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro valgote, o paskui – ničnieko neimate į burną. Galima gerti tik kalorijų neturinčius gėrimus – vandenį, nestiprias žolelių arbatas, nuovirus.

14/10

Šis IV variantas laikomas priimtiniausiu. 14 valandų pasninkavimo, 10 valandų masto vartojimo. Tinka praktiškai bet kokiam gyvenimo ritmui. Galite valgyti nuo 8 val. iki 18 val., o paskui gerti tik kalorijų neturinčius gėrimus.

24/0

Radikalių sprendimų mėgėjams. Leidžiama valgyti tik vieną kartą per parą, paskui 24 – pasninkavimo valandos. Tokį variantą patariama įgyvendinti ne dažniau nei du kartus per savaitę.