Taip gyvenome iki šių metų. Ji vis norėjo, kad ją vesčiau. Taip pat turėjome ir bažnytinę santuoką, kurios nenutraukėme. Šių metų sausį ji susirado meilužį su kuriuo buvo pusę metų. Tuo laiku padavėme pareiškimus tuoktis. Per tą laiką aš sužinojau apie meilužį. Vis vien susituokėme.
Dabar aš jai jaučiu neapykantą ir negaliu atleisti. Ir be jos negaliu gyventi, ir su ja negaliu. Ką man daryti? Ji paliko meilužį. Nori gyventi su manimi, bet aš žinau, kad jie planavo būti kartu. Jis žadėjo mesti savo šeimą. Aš žinau, kad taip nebūtų buvę. Mes, visi vyrai, žadame tol, kol pasiekiame tai, ko trokštame. Bet negaliu susitaikyti su tuo, kad ji mane iškeitė.
Atsako santykių ekspertas Darius Ražauskas.
Sveiki,
iškart aštrus klausimas jums kaip vyrui. Jūs norit būti auka ar mokinys? Klystame visi, tai natūralu. Nenatūralu dėl kito klaidos uždaryti save į kančios ir įsižeidimo kalėjimą. Tai, kad jos neištikimybė užgavo jūsų ego – suprantama.
Dabar klausimas, ką darysime su jau įvykusia situacija. Dėl vienos žmogaus klaidos nubraukiame ir išmetame į šiukšlinę 33 metus kartu? O gal jūs niekada gyvenime nedarėte klaidų? Moteriai nusivilti senais santykiais ar prarasti tikėjimą jais nėra sunku. Meilužis – klaida. Manau, ji tikrai tai dabar suprato.
Klausimas, ko norite jūs? Ir toliau save kankinti ir gyventi aukos pozicijoje – puikus variantas, tik kad nelabai įdomus. Kitas, tai atleisti žmogui jo klaidą ir bandyti santykius lipdyti vėl. Ar juos galima sulipdyti? Dar ir kaip. Kartais po tokių išsiskyrimų santykiai tampa geresni ir gilesni nei buvo prieš tai.
Kaip atleisti neištikimybę? Kiekvienam padeda skirtingi dalykai. Jeigu jūs tikintis žmogus, tai malda ar meditacija – puikios priemonės. Jei ateistas, galite daryti atleidimo ir paleidimo psichologinius pratimus. Svarbu kasdienė praktika, nes tokie dalykai per savaitę nedingsta. Plačiau apie aukos ir mokinio pozicijas, bei jų sukeitimą vietomis galite paskaityti psichologo Olego Gadeckio knygoje „Likimo dėsniai“.
Jūsų gyvenimas susideda iš jūsų pasirinkimų. Jums rinktis, kokį požiūrį auginsite savyje. Tai buvo katastrofa ir pasaulio pabaiga (neištikimybė) ar galimybė man augti ir mums pradėti viską iš naujo?
Žinoma, būti auka – psichologiškai lengviau, nes nereikia nieko daryti. Nereikia melstis, medituoti, skaityti knygų ar daryti pratimų. Užtenka gailėtis savęs ir pykti ant kito. Taip lengviau. Bet ar tikrai? Ar kančia jums tokia brangi?
Taip aš matau situaciją iš trumpo aprašymo. Sprendimą priimti reikės jums. Tikiuosi, kad padėjau.
Nesutariate su antrąja puse ar nežinote, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje? Siųskite savo išsamų santykių problemos aprašymą ir gaukite Dariaus Ražausko patarimą. Anonimiškumą užtikriname.
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/265.inc"); ?>
