Konferencijoje dalyvavusios viešnios iš Didžiosios Britanijos, JAV ir Lenkijos tik patvirtino bendrą tendenciją: nors iš pirmo žvilgsnių moterų kine yra, jos turi nevienodas galimybes bei neužima galios pozicijų lyginant su vyriškąja lytimi. „Ten kur galia, ten moterų mažiau, ir atvirkščiai“, – apibendrino J. Šalaj.

Baigusios kino studijas Lietuvoje dažnai neįsitvirtina

„Mums svarbu savo tyrimą matyti tarptautiniame kontekste, todėl džiaugiamės galėdamos būti globalių procesų dalimi – su lygiateisiškumu susijusios iniciatyvos išties vertinamos ir aktualios. Deja, tikrai negaliu pasidžiaugti tyrimo rodikliais“, – komentavo L. Kaminskaitė-Jančorienė.

Kino industrijoje dirbančias ar dirbusias moteris apklausiantis tyrimas atskleidė, jog nepaisant fakto, kad su kinu susijusias studijas baigia vis daugiau merginų, tai nebūtinai sudaro sąlygas joms įsitvirtinti darbo rinkoje bei būti įvertintoms. Nors lyginant su vyrais kino studijas baigia 54 proc. moterų režisierių, kino industrijoje jų dirba 34 proc. o „Sidabrinėms gervėms“ nominuojama ir atitinkamai apdovanojimus gauna viso labo 28 proc. moterų.

Jennifer Reeves
Foto: Dainius Putinas nuotr.

Nors vertinant paraiškų skaičiui dėl filmų kūrimo finansavimo moterų paraiškų skaičius Lietuvoje auga, kine dirbančiosios lyginant su vyrais turi nevienodą prieigą prie finansavimo šaltinių. Kol kas moterims geriausiai sekasi dokumentinių filmų kategorijoje, kur jų pateiktos paraiškos sudaro santykinai didžiausią dalį ir tarp pateiktų, ir tarp finansuotų paraiškų: apie 50 proc. trumpametražių ir apie 40 proc. ilgametražių dokumentinių filmų atvejais. Vis dėlto tai yra sritis, kuriai 2013-2018 m. buvo skirta tik 13 proc. viso finansavimo.

Lyčių pasiskirstymas pagal pareigybes kino aikštelėje iš lėto kinta, tačiau be grimuotojų ir kostiumo dailininkų, kas tradiciškai laikoma moteriškais darbais, nėra nei vienos pozicijos, kur vyrų ir moterų santykis būtų daugmaž atitinkantis.

Trūksta institucinio palaikymo

Panašios nelygybės tendencijos būdingos ne tik Rytų Europai, bet ir vakarietiškoms, senas demokratines tradicijas turinčioms valstybėms. Panašu, jog problema – institucinis lygmuo. Jokios moterų lygų santykį užtikrinančios kvotos bus neveiksnios, jei nebus visuomenės sąmoningumo. O jo nebus, kol nebus institucinio palaikymo, kadangi be to problema lieka neįvardyta”, – sakė tyrimo „Moterys ir šiuolaikinė Didžiosios Britanijos kino kultūra, 2010–2015“ vadovė dr. Shelly Cobb.

Mokslininkė tyrimą atliko kartu su kolegėmis dr. Linda Williams bei dr. Natalie L. Wreyford. Ten, kaip ir Lietuvoje, tyrimo duomenys apie mažumą moterų lyderiaujančiose kino industrijos pozicijose (tik 12-14 %) buvo pristatyti institucijoms. Tačiau šie duomenis iki šiol ignoruojami.

Jelena Šalaj
Foto: Dainius Putinas nuotr.

Kultūros vadybininkė ir medijų ekspertė, šiuo metu – Lenkų kino instituto (Polskiego Instytutu Sztuki Filmowej) tyrimų ir plėtros departamento atstovė Beata Chmiel nušviesdama padėtį Lenkijoje pažymėjo, kad Gdynės kino festivalyje moterys sudaro tik 17 procentų žiuri komisijos narių. Tuo tarpu nelygybę kino industrijoje rodančios problemos kaimyninėje valstybėje analogiškos: moterys neužima pakankamai aukštų pozicijų, kur priimami sprendimai, joms mokama mažiau nei vyrams, aplinkiniai iš jų reikalauja „moteriškumo“, nors jos pačios savo veiklą apibrėžia nepriklausomai nuo lyties faktoriaus.

Kinas – vyrų, bet moterims leidžia „pažaisti“

Pranešėjos iš Didžiosios Britanijos taip pat akcentavo, kad istoriškai pačioje kino meno radimosi pradžioje dirbo laibai daug moterų. Tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė.

Savo kūryboje feminizmo, seksualumo, politikos temas analizuojanti niujorkietė režisierė Jennifer Reeves prisiminė, kad pirmosios montažo mašinos buvo pagamintos iš siuvamųjų, o kaip jomis dirbti, geriausiai išmanė moterys. Ji minėjo seniai įsitvirtinusį stereotipą apie didįįį meną kaip vyrų, o amatus ir rankdarbius kaip moteriškas veiklos sritis.

Konferencijos akimirka
Foto: Dainius Putinas nuotr.

„Apklausus respondentes paaiškėjo, jog moterims veikla kine dažnai tampa šalutine veikla, nes joms nemokamos pakankamos pajamos“, – sakė J. Šalaj. Pristatymo metu buvo cituojamas ir iškalbingas vienos iš tyrimo respondenčių komentaras: „Lietuvoje moteriai leidžia žaisti, bet neperšokant kartelės, kuri jau eina į tą didįjį kina“.

Viena iš renginio dalių – speciali režisierės J. Reeves retrospektyva „Netobula: Jennifer Reeves kinas“. Ją bus galima pamatyti iki gruodžio 6 d. ŠMC kino salėje. Projekto partneris – Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.