– Kodėl vyresnės moterys susidomi gerokai jaunesniais vyrais?

– Viskas – labai individualu, tačiau galėčiau įvardyti sąlyginai dažniausias priežastis. Viena jų – kompleksas dėl amžiaus. Moteris, pasiekusi, sakykime, 40-metį liguistai išgyvena savo amžių, mano, kad yra pasenusi ir toliau sensta, o tuomet aplinkiniai bendraamžiai ir vyresni vyrai jai tarsi primena apie jos amžių. Šį kompleksą vadinu Atlantos kompleksu, tuomet moteris, priešindamasi savo amžiui, norėdama tarsi jį paneigti, įsisuka į gerokai jaunesnių vyrų kompaniją ir taip kompensuoja savo kompleksą. Tai ji daro nebūtinai siekdama kažkokių seksualinių tikslų, tiesiog jos bendravimo ratas tampa maždaug dešimčia metų jaunesnis. Pavyzdžiui, Amerikoje tokios moterys vadinamos cougar – pumomis. Joms per 45 m. ir tarp jų bei jų partnerių būna mažiausiai dešimties metų skirtumas.

Kita, taip pat pakankamai dažnai girdima priežastis – lytinis nepasitenkinimas mylintis su savo bendraamžiais ar vyresniais vyrais. Jei moteris mano, kad ji yra tikrai pakankamai geros seksualinės formos, jai svarbus lytinis gyvenimas, o seksualinio pasitenkinimo iš savo bendraamžių ar vyresnių vyrų ji negauna, tuomet ji daro prielaidą, kad reikia ne su savo vyru spręsti problemą ir gerinti santykius savo poroje, o renkasi paprasčiausią sprendimą – randa gerokai jaunesnį, fiziškai pajėgų ir atitinkantį jos poreikius vyruką. Tai būna 5-10 metų skirtumas, o santykiai būna orientuoti į aistros patenkinimą.

Trečia labai dažna priežastis jau yra vyruose. Deja, bet vyresnis vyras dažnai su amžiumi pernelyg stipriai, liaudiškai sakant, nusidėvi. Taip nutinka dėl streso, piktnaudžiavimo alkoholiu, savo sveikatos nepriežiūros. Vyrai nutunka, aptingsta, jiems niekas neįdomu ir nerūpi, jie gyvena darbas-namai-televizorius-krepšinis rutina. Toks vyras tampa visai neįdomus kaip asmenybė. Įsivaizduokite, jam 45-eri ir jis toks aptingęs, pavargęs mačo, o moteris, priešingai, nuo 40-ies jaučia savo renesansą, žydėjimą ir jai norisi visko: žinių, tobulėjimo, seminarų, kelionių, pradėti šokti, dainuoti, šnekėtis, o su vyru ji negali to gauti, nes jis jau „nusidėvėjęs“. Tuomet ji praranda viltį kažkaip išjudinti savo vyresnį vyrą ir irgi ieško jaunesnių. Ir tai yra nebūtinai seksualinis potraukis, o labiau jaunos energijos, jaunatviško entuziazmo poreikis. Jaunesnis vyras jai tai suteikia: jis entuziastingas dėl savo amžiaus, o ji – dėl savo vidinio poreikio. Jie vienas kitam tinka. Čia, žinoma, reikia nepamiršti, kad atsiranda ir trisdešimtmečių pavargusių mačo vyrų.

Tai pagrindinės priežastys, tačiau neatmetu paprastos, nuoširdžios žmogiškos meilės, kuriai tikrai nėra nei ribų, nei sąlygų. Žmogus tiesiog įsimyli ir jam arba jai nebūna svarbus amžius.

Foto: Asmeninis archyvas

– Kokie vyrai dažniausiai žavisi gerokai vyresnėmis moterimis?

– Yra paplitęs toks stereotipas, kad vyresnėmis moterimis žavisi vyrukai, kurie ieško mamos, globėjiškos pozicijos. Tai – Edipo kompleksas, kai vyras įsimyli savo mamą arba ieško panašaus į ją tipažo ir tai dažniausiai būna vyresnė moteris. Šis stereotipas gajus ir tame tikrai yra tiesos, tačiau tai ne vienintelė priežastis. Iš jaunesnių vyrų bei savo klientų labai dažnai girdžiu, kad jie yra nusivylę savo bendraamžėmis ar jaunesnėmis merginomis, kurios anot tokių vyrukų gali būti: per kvailos, per paviršutiniškos, neišprususios sekse, be patirties, per pragmatiškos, nes joms iš vyro reikia tik pinigų, neišsilaksčiusios ir t.t. Visa tai jie randa vyresnėje moteryje, kuri finansiškai jau daugiau ar mažiau susiformavusi, yra patyrusi lovoje ir, kas įdomiausia, kad su ja yra apie ką kalbėti, skirtingai nuo, pavyzdžiui, 22-ejų metų merginų. Žinoma, nešneku apie alfonsus, nes jų darbas yra toks – ieškoti vyresnės moters ir ją išnaudoti, tačiau ir tokių yra.

– Ar dėl Edipo komplekso susikūrusi pora turi ateitį?

– Dažniausiai būna du variantai: pirmas – tas vyrukas būtent tokių santykių ir ieškojo, o jo išrinktoji labai atliepia jo pasąmoniniams ir net racionaliems tikslams bei jis tikrai sutinka, kad ji vadovautų visam paradui, būtų mokytoja, mama, šeimos galva ir kas tik nori. Jei jį tai tenkina, tai būna puiki šeima – viskas gerai, jei jie tarpusavyje pasidalija rolėmis ir tos rolės abiems tinka.

Antras variantas, kad vyrukas, iš pradžių turėdamas tikslą susirasti „mamą“ ar „mokytoją“, ilgainiui, sakykime po kokių penkerių metų buvimo kartu, išauga iš savo komplekso, subręsta ir tuomet prasideda barniai, konfliktai, vaidmenų nesutapimas. Tokiu atveju pora skiriasi arba ištisus metus gyvena konflikte. Taigi, pasitaiko ir sėkmingų istorijų, ir konfliktiškų, o kurių yra daugiau – sunku pasakyti. Aš dažniau girdėjęs tas, kur viskas susiklosto gerai, kai abiems poroje tokie vaidmenys tinka ir jie puikiai gyvena ilgus metus.

– Su kokiais dar sunkumais dažniausiai susiduria poros, kuriose yra didesnis amžiaus skirtumas tarp partnerių?

– Sunkumų yra lygiai tiek pat, kiek ir įprastose, su nedideliu amžiaus skirtumu porose. Viskas yra tas pats, tik vienintelis dalykas, kurį galima išskirti, tai jog moters išvaizda po keturiasdešimties metų labai sparčiai keičiasi, moteris sensta, atsiranda raukšlės, keičiasi krūtinės bei pilvo forma, ir t.t. Deja, ši moteriškos anatomijos savybė gali atsiliepti santykiams, todėl papildoma sąlyga moteriai, jei ji yra vyresnė už savo vyrą, tiesiog poreikis dažniau ir intensyviau rūpintis savo išvaizda t.y. sveikai maitintis, sportuoti ir panašiai. Iš esmės, reikia palaikyti fizinę formą, nes ji suvys greičiau už vyrą, tačiau jei moteris prisižiūri ir yra pati sau svarbi, tai toliau viskas taip pat kaip ir kitose porose.

– Ar tai netampa tam tikru spaudimu moteriai?

– Aš to tikrai nevadinčiau spaudimu, moteris arba užsimano, arba ne, tai jos pačios reikalas. Tai yra būtina ir privaloma kaina, kurią sąmoninga moteris turi sumokėti už savo pasirinkimą, jei ji pasirinko jaunesnį partnerį. Ir kuo jis jaunesnis, tuo ta kaina didesnė. Ji pasirenka arba sumokėti šią kainą t.y. intensyviai prisižiūrėti po 40-ies metų, arba ji gali jos nemokėti ir tai jos pasirinkimas, bet tada auga grėsmė, kad, nuvytus jos kūnui, santykiai pašlis.

Tačiau čia tikrai nėra joks spaudimas, dažniausiai moteris šį sprendimą priima sąmoningai, nes ji yra brandi, protinga ir puikiai supranta, kad pati pasirinko tokį jauną vaikiną ir jai reikia atitikti jaunus standartus. Tai visada yra moters pasirinkimas. Vienos moka šią „kainą“, o kitos ne. Aš manau, kad moteris, jei jau pasirinko jauną vyrą – turėtų prisižiūrėti. Pavyzdžiui, pažvelkite į Emmanuelio Macrono žmoną, tai – prisižiūrėjusios, gerokai vyresnės moters pavyzdys. Mano nuomone, ji tai daro be jokios prievartos, tai tiesiog rodo, kad ji yra neabejinga sau ir savo kūnui, ir aišku neabejinga savo vyrui, kuriam svarbu turėti vyresnę, bet puikiai atrodančią žmoną. Tai – tobulas pavyzdys.

– Dažniausiai vyresnės moterys turi jau užaugusius vaikus iš buvusios šeimos ir vaikų susilaukti daugiau nepageidauja ar nebegali, o tuo tarpu tikėtina, kad dažnas jaunesnis partneris anksčiau ar vėliau jų užsimanys. Ar tai nėra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokios poros pasmerktos išsiskirti?

– Šis aspektas tikrai labai svarbus – ankstesnės patirtys ar, liaudiškai tariant, kraičiai. Tačiau jauni vyrai yra pakankamai sumanūs tam, kad adekvačiai įsivertintų, ar jam tiks tokia žmona ar partnerė, kuri turi vaikų iš ankstesnių santuokų, ar kuri yra kartą ar kelis išsiskyrusi. Moteriai būtų didžiausia klaida einant į santykius su jaunesniu vyru nuslėpti savo ankstesnes patirtis ar tai, kad turi vaikų, yra išsiskyrusi. Tai būtų net ne klaida, o kvailystė. Atvirumas labai svarbu. Ir moterys, ir vyrai, prieš eidami į rimtą santykį ar prieš kurdami šeimą, būtinai turi viską papasakoti ir leisti partneriui pasirinkti, ar jam tinka, ar ne. Pavyzdžiui, jei moteris sako, kad yra per sena gimdyti vaikus, jau juos kelis turi ir daugiau nenori, tai pasakius apie tai savo išrinktajam ji duoda jam pasirinkti ir tai yra atvira bei labai sąžininga pozicija. Žinoma, žinau atvejų, kai vyras iš pradžių apakintas meilės, seksualinės aistros, sutinka, o vėliau pasirodo, kad jis negali susitvarkyti su ta savo psichologine būsena ir, pavyzdžiui, nekenčia jos vaikų iš ankstesnių santuokų. Būna taip, kad iš pradžių jis nepasveria savo psichologinių galimybių. Tokiu atveju prasideda problemos, kivirčai ir aiškinimaisi – situacija komplikuojasi. Bet kuriuo atveju aš balsuoju už atvirumą ir laisvą pasirinkimą.

– Taigi, svarbiausia aptarti lūkesčius?

– Tikrai taip, būtina aptarti lūkesčius ir praeitį. Žinoma, yra dalykų apie kuriuos nesinori šnekėti bent jau santykių pradžioje, bet visgi, šnekant apie rimtus santykius, reikėtų būti atviram ir papasakoti partneriui apie savo ankstesnes, kokios jos bebūtų, patirtis. Tai tikrai kažkam netiks ir tai, žinoma, susiaurins kandidatų ratą. Tikrai yra daug vyrų, kuriems moteris tinka, bet jis nenori su ja būti, nes ji turi vaiką ar vaikų. Tačiau čia yra jo laisvas pasirinkimas ir, ačiū Dievui, kad jis tai pasako, nes kad ir skaudi tiesa, tačiau tai sąžininga. Negalime vertinti: jis teisus ar ne, jam netinka moteris su vaikais, tai gerai, o kitam tinka – tai irgi gerai. Tačiau taip, ši problema tikrai dažnai iškyla ir kelia problemų.

– Visuomenei tarsi priimtinesnis ir dažniau matomas vyresnio vyro ir jaunesnės moters santykių modelis. Kaip manote, kodėl taip yra ir kodėl į vyresnės moters ir jaunesnio vyro poras vis dar žvelgiama „kreiviau“?

– Pradėkime nuo to, kad kreiviau žvelgia Lietuvoje. Nešneku apie Australiją, kur apskritai žmonės pradeda tuoktis tik keturiasdešimties metų ir ten 45-erių jaunavedžiai yra normalu. Pažiūrėkime į Vakarų Europą: pažįstu daug porų, kuriose vyras jaunesnis už moterį ar atvirkščiai, ir tie žmonės man sako, kad nesijaučia kažkokie išskirtiniai ir tik grįžę į Lietuvą jie jaučia tuos kreivus žvilgsnius. Taigi, čia tik Lietuvos įdomybė. Žinoma, visa tai velkasi iš XIX ir XX amžiaus: tokia tradicija, kad kažkoks senukas imdavo į žmonas jauną mergaitę ir tos mergaitės tėvai iš to pelnydavosi. Taip pat tai yra ir sovietinis palikimas, kai buvo manoma ir įprasta, kad vyras turi aprūpinti moterį, kad jis turi būti despotas ir šeimos galva, o tam, kad jis būtų jai autoritetas, jis turi būti kažkiek vyresnis. Bet manau, kad to greitai nebeliks, nes požiūris keičiasi – mes visi esame laisvi savo pasirinkimuose ir amžius nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia yra sąmoningumas.

Žinoma, tokioms poroms Lietuvoje sunkoka dėl to dažniausiai smerkiančio dėmesio, tačiau vis tiek žmonės eina paskui savo širdį, poreikį mylėti ir būti mylimiems, jaustis komfortiškai su savo antrąja puse, tai yra jų teisė tokiais būti, tad jei likimas atvedė prie jaunesnio vyro, tai tebūnie taip ir būna. Nereikia to gėdytis, jei santykiai yra geri, tai iškeli galvą, nosį į viršų, akis į priekį ir eini apsikabinęs – nereikia čia kažkam kažko aiškinti. Jei žmonės norės prisikabinti, tai vis tiek prisikabins, o kam čia tuos nervus gadinti, jei jums viskas gerai?