M. Dovidaitės teigimu, puikiam kadrui reikalinga aktuali, įdomi idėja ar mintis: „Pasidalyk, kaip šiandien išskirtinai apsirengei, kažkur išvykai, ką pagaminai, atradai ar pamatei mieste, renginyje, kelionėje. Įdomu tai, su kuo žmonės gali susitapatinti, kas juos gali įkvėpti. Nuotraukoje gali atsispindėti ir tai, kas labai įkvepia tave – visada jaučiasi, kai iš nuotraukos sklinda užtikrintumas, susižavėjimas.“

Kitas itin reikšmingas dalykas – tinkama šviesa. „Jei norisi aiškiai apšviesto objekto, šviesa turi sklisti į jį, pro langą, lauke, o galbūt papildomai apšvietus kito telefono žibintu, mašinos, gatvės žibinto ar reklaminio stendo šviesomis. Svarbu apšvietimą derinti su tuo, ką norima parodyti, jei norima paslapties, galima šviesą palikti už nugaros taip išryškinant tik kontūrus.

Jei matome labai gražų foną, kuris apšviestas saule, o žmogus atsistoja apžvalgos aikštelėje pavėsyje ir žiūri į telefono kamerą, jis bus tamsus, o fonas šviesus ir nuotrauka nesižiūrės, tuomet geriau nusisukti ir žiūrėti į peizažą ar į šoną, kad matytųsi veido kontūras, taip paliekant foną kaip pagrindinį objektą, o save tarsi kontūrą, figūrą jame“, – pataria M. Dovidaitė.

Fotografė mini ir deramo pozavimo bei veido išraiškos svarbą: „Jei džiaugiatės – nusišypsokite, šoktelkite, atsigulkite, jei norite kalbėti apie atsipalaidavimą, laisvę – pasileiskite plaukus, bėkite, įsilipkite į medį. Kūno ir veido kalba labai svarbu, nes jei norisi pasakyti tam tikrą žinutę ji skaitoma iš visko, kas matoma nuotraukoje.“

M. Dovidaitė ragina nepersistengti su įvairiomis nuotraukų redagavimo programėlėmis. „Įvairios programėlės ir patys telefonai leidžia pasirinkti skirtingus filtrus, koreguoti nuotraukos šviesumą, atspalvius.

Manau, labai svarbu neperspausti, nepersistengti, tačiau pozityviai nuotraukai akivaizdžiai tinka šiltesnės, šviesesnės spalvos, melancholijai, paslapčiai – tamsesnės, šaltesnės, išraiškingesnei – kontrastas, aiškumas. Taip pat reiktų nepamiršti spalvų derinimo, fono derinimo prie drabužių sukuriant kontrastą – juoda suknelė, mėlynas dangus arba kaip tik suvienodinti – rožinė suknelė ir rožinė siena“, – patarimus žeria profesionali fotografė.

Paklausta, kokias programėles nuotraukoms redaguoti ji rekomenduotų, M. Dovidaitė mini „Kamon“, „VSCO“, „Facetune“ ir „Adobe Lightroom CC“.

„Man pačiai, taip įpratusiai prie „Photoshop“ programos, lengviau nuotrauką įsikelti ir taisyti ten. Vis dėlto, dabar labai populiari programėlė, kuri fotografuoja tarsi senoviniu fotoaparatu, kuris peršviečia ir tarsi sukuria defektus, perryškina spalvas – „Kamon“, naudojau ją „Instagram stories“. Kita puiki programėlė, kuria pasidalino mano kolege vizažistė Jurga Kartu – „Facetune“, kiek mačiau, ja galima daryti viską, ko užsimanai – panaikinti spuogus, pasiploninti liemenį, pasididinti akis ar net pasidažyti.

Mėgstantiems fotojuostos efektą ideali programėlė – „VSCO“, naudoju ją, kai nesinori perryškinti spalvų, tam tikrus koreguotus filtrus naudoju ir savo nuotraukų apdirbimui. Puiki, universali programėlė norint pačiam smulkmeniškiau pakoreguoti šviesumą, kontrastus, panaikinti tam tikslas smulkmenas ir suderinti spalvas – Adobe Lightroom CC“, – sako M. Dovidaitė.

Fotografė taip pat pataria nuotraukose pasitelkti netikėtumą: „Jei norisi atkreipti dėmesį, pasirinkite netikėtą rakursą, pozą ar foną, fotografuokite iš labai žemai, atsigulus ant žemės, ar pasilipus kur nors aukščiau, ant suoliuko, mašinos stogo, medžio. Pozuojant patys galite pasilipti į žibintą arba padaryti špagatą ant dvaro laiptų – tai tikrai bus įdomi nuotrauka! Taip pat galima žaisti su kompozicija, tarkime, fotografuoti tik žmogaus galvą virš jos paliekant labai daug dangaus, arba kaip tik fotografuoti neįprastai iš arti ar toli – paliekant žmogų nuotraukoje labai mažą.“

Daugiau Monikos Dovidaitės nuotraukų - galerijoje: