Smalsiai ieškome informacijos, dairomės grožio specialistų, plastikos chirurgų, koreguojame mitybą, perkame sportinės aprangos eilutę vildamiesi išsaugoti jauną kūną, seksualumą ir optimistiškai nusiteikusį protą.
Galbūt todėl jaunystės kultas nepaliaujamai šmėžauja prieš akis siūlydamas įvairias galimybes nutolinti gyvenimo rudenį. Kokias iš tikrųjų turime galimybes šiandien sulėtinti senėjimo procesus?
Kristina Kesminienė, moterų sporto klubo Klaipėdoje įkūrėja, profesionali trenerė paaiškina, jog biologinis audinių senėjimas prasideda apytiksliai nuo 25 metų amžiaus: „Visų pirma, senėjimo procesas yra biologiškai nulemtas. Senėjimas – vyksmas, kuris po truputį apima visas gyvo žmogaus būties puses – keičiasi išvaizda, silpsta kūno organų funkcijos, padidėja ligotumas, kinta ir socialiniai įpročiai. Mes negalime atsukti savo biologinio laikrodžio atgal, tačiau yra galimybė jį priversti tiksėti šiek tiek lėčiau. Gyvenimo kokybė 25 procentais priklauso nuo genų ir turime tai priimti, tačiau net 75 procentai priklauso nuo mūsų pasirinktos gyvensenos.“
Harvardo universiteto mokslininai nurodė 5 pačias svarbiausias gyvensenos sąlygas leidžiančias prailginti gyvenimą net apie 15 metų.
Pirma, turime būti fiziškai aktyvūs kasdien. 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo treniruotė yra pats optimaliausias krūvis. Sportas ne tik prailgina jaunystę ir pagerina sveikatą, bet net minimalus fizinio aktyvumo kiekis pagerina pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių smegenų sveikatą ir jų protinį darbingumą.
O psichiatrai vienbalsiai teigia, jog tai yra itin efektyvus antidepresantas. Niekas dabar neabejoja, kad sportas sėkmingai gydo nuo 26 lėtinių ligų ir tai yra puiki prevencinė priemonė kovojant prieš Alzheimerį, demenciją, Parkinsoną, diabetą, insultą, infarktą, depresiją, onkologines ir kitas ligas.
Kalbant konkrečiai, tyrimai rodo, jog bėgimas yra rekordiškai efektyvi prevencinė senėjimo priemonė, o minimali jėgos pratimų dozė efetyviai kovoja su išankstiniu senėjimu. Norint išlaikyti fizinę jaunystę, negalime pamiršti ir apie kūno lankstumą bei funkcionalumą. Kuo lankstesni esame, tuo lėčiau vyksta sanarių degeneraciniai procesai.
Sportas taip pat atitoliną dar vieną senatvės problemą – bendros kaulų masės mažėjimą. Silpstantis skeletas, mažėjanti raumenų masė, elastingumo netenkančios kremzlės ir trapūs kaulai padidina griuvimo ir kaulų lūžių riziką. Todėl norint išsaugoti tvirtus kaulus, padidinti jų tankį būtina pakankama fizinė apkrova. Žinoma, čia svarbus kalcis, vitaminai D, K ir E.
Antra sąlyga gyvenimo trukmei prailginti – turime pamiršti apie rūkymą. Visiems laikams.
Trečia, svarbu apriboti alkoholio vartojimą.
Ketvirta, sumažinę cukraus ir perdirbto maisto savo racione būsime sveikesni ir gyvybingesni. Venkime persivalgymo ir stenkimės laikytis subalansuotos mitybos. Valgykite šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų – juose gausu antioksidantų. Taip pat labai naudingos Q3 riebiosios rūgštys – jos padės palaikyti ląstelių struktūrą ir užtikrinti viso organizmo darnią veiklą. Jūros gėrybės ir riebios jūrinės žuvys yra itin naudingos odai, smegenims, kraujotakai ir kvėpavimo sistemai.
Antioksidantų, užkertančių kelią senėjimui ir padedančių apsisaugoti nuo ligų gausu ryškių spalvų daržovėse ir vaisiuose. Daugiausia antioksidantų yra mėlynėse, spanguolėse, česnakuose, šatalankiuose ir raudonuose vynuogėse. Trijų pagrindinių antioksidantų – beta karoteno, vitamino C ir vitamino E – yra gausu augaliniuose aliejuose, ankštiniuose, grūdiniuose augaluose, briuselio kopūstuose, riešutuose.
Svarbu paminėti ir kolageną, nes tai yra pirmoji pagalba odos stangrumui, drėgmei, elastingumui ir jaunystei. Kolagenas būtinas ląstelių atsinaujinimui, todėl organizmas jį gamina nuolat. Tačiau prasidėjus senėjimo procesui jo gamyba sulėtėja. Norint paskatinti kolageno sintezę vartokite kuo daugiau vitamino C turinčių produktų – uogų, svarainių, citrinų, spanguolių, briuselio kopūstų, raugintų kopūstų, žalialapių daržovių.
Penkta, geras ir kokybiškas miegas yra būtinas, nes miego metu regeneruojasi mūsų nervų sistema, organizmas atgauna jėgas. Beje, kokybiškas miegas netolygu ilgas miegas. Kad miegas būtų ramesnis, dienos metu galima propaguoti įvairias streso mažinimo technikas – jogą, meditaciją, kvėpavimo pratimus, minčių higieną. Ir, žinoma, labai svarbu daugiau bendrauti su mėgstamais ir maloniais žmonėmis, kurti prieraišius socialinius ryšius.
Seksualumas. Moters seksualumas gali su amžiumi vis labiau pražysti arba gesti. Paklausta apie seksualumo puoselėjimą bėgant metams, K. Kesminienė buvo atvira: „Aš manau, kad moteriškas žavesys nesusijęs su amžiumi. Penkiasdešimtmetė moteris gali būti tokia pat seksuali kaip ir dvidešimtmetė mergina. Moteris gali padovanoti seksualumo ir moteriškumo skonį savo vyrui tik tada, kai pati save myli.
Traukiame kitus ne dėl mūsų išvaizdos niuansų, o dėka vidinės būsenos, vidinio švytėjimo. Kiti mus priima taip, kaip pačios save priimame. Taigi, seksas ateina iš vidaus, jo esmė ne mūsų kūnuose, svoryje, amžiuje ar raukšlių kiekyje. Svarbu vertinti save, gerbti, palepinti, rasti laiko saviraiškai, lavinimui, paieškoti būdų save pripildyti.
Užsidarymas namie ir beprasmis laiko švaistymas naikina moters pasitikėjimą savimi, savo vertės suvokimą ir seksualumą. Seksas – galimybė prailginti jaunystę. Tai gali būti gera mankšta, o jo kokybė priklauso nuo dvasinės ir fizinės moters būklės. Intymias malonumais galima mėgautis kad ir iki pensijos, svarbu pasirūpinti sveikos gyvensenos elementais.“
