Prastesnė vaiko savijauta ligos metu, suretėjęs lankomumas, nedarbingumo periodas ir kiti niuansai kelia nemenką diskomfortą ir baimę tėvams. Visgi vaikų klinikos vadovė, vaikų plaučių ligų gydytoja, medicinos mokslų daktarė Indrė Plėštytė-Būtienė ramina panikuojančius tėvus: „Vaiko liga yra natūralus procesas. Jeigu vaikas nesirgs, jis neišmoks pasveikti“.
Ligos procesas
Gydytoja paaiškino, jog kiekvieną dieną mes susiduriame su gausybe įvairių virusų, bakterijų, grybelių, kitokių svetimkūnių. Mažo vaiko organizmas dar tik mokosi juos atpažinti ir susidoroti su ligų sukelėjais.
Gimęs vaikas turi tik įgimtą nespecifinį imunitetą, o tai – tarsi pilna amunicija įvairiausių ginklų, tačiau be instrukcijos, kaip jais naudotis. Taigi, vaikas viską turi išbandyti pats.
Todėl dygstant dantims vaikai viduriuoja, bando pašalinti „priešą“, keliant temperatūrą, kad jį „iškeptų“, kitaip tariant, mosuoja viskuo, ką turi ir tikrina, kas ir kur geriausiai veikia. Vaiko imuninė sistema nuolat treniruojasi, dirba 24 valandas per parą aktyviai kovodama su išoriniais ligų sukelėjais.
Kad pasireikštų infekcinė liga, reikia trijų veiksnių – ligos sukelėjo, organizmo, kuris nori sirgti ir aplinkybių, kurios arba sustiprina ligos sukėlėją, arba susilpnina organizmą. Pradėję lankyti darželį vaikai artimai ir daug kontaktuoja vieni su kitais. Jie žaidžia, laksto, šūkauja, jų kvėpavimas yra tankesnis, todėl kvėpavimo takai filtruoja žymiai daugiau oro nei suaugusiųjų. Be to, dažnai mažesnių vaikų rankų higiena yra nepakankama.
Anot medikės, pasireiškusi liga, jos intensyvumas ir trukmė bus lyg kontrolinis darbas, kurio metu imuninė sistema pasitikrina, kaip ji bręsta, ar ji eina tinkama linkme, ko jai trūksta. Jeigu vaikas yra grūdinamas, valgo sveiką ir subalansuotą maistą, yra pailsėjęs, žaidžia, linksminasi ir jaučiasi mylimas, tikimybė susirgti yra kur kas mažesnė ir sergama trumpiau bei lengvesne forma. Kitaip tariant, pasiruošusi imuninė sistema egzaminą išlaikys labai gerai. Tačiau nei vieno vaiko imuninė sistema nedirba visiškai be klaidų. Ji dar tik mokosi ir tikrai nėra tobula. „Mes, medikai, esame tam, kad padėtume tas klaidas taisyti“, – sako I. Plėštytė-Būtienė.
Imuniteto stiprinimas ir profilaktika
„Kai manęs klausia kokiais preparatais galima sustiprinti imunitetą, aš atsakau, kad jo neįmanoma iš esmės sustiprinti. Mes negalime duoti tabletės 6 metų vaikui, tikintis, kad staiga jis taps dvyliktoku.
Tabletės, papildai, vitaminai, imunostimuliatoriai yra gerai, jeigu organizme yra jų trūkumas. Tačiau gana sudėtinga išsiaiškinti, ko iš tikrųjų trūksta imuninei sistemai, kad ji veiktų tikslingai. Tai yra lyg adatos ieškojimas šieno kupetoje. Neskubėkite ieškoti, ką siūlo pramonė, jei norite padėti imunitetui. Verčiau atsigręžkite į save, savo giminę, šeimą. Jeigu jūsų šeimoje vaikystėje visi valgydavote juodą duoną su česnaku ir akivaizdžiai mažiau sirgdavote, vadinasi jūsų giminei būdingas česnake esančios medžiagos trūkumas. Kiekviena šeima turi savo receptą ir jis veikia tai konkrečiai šeimai“, – teigia medikė.
Gydytojos teigimu, negalime užsimerkti ir prieš genetiką. Jeigu vaikystėje tėvai daug sirgo, panašiai tiek gali sirgti ir jų vaikas. Jeigu tėvas visą vaikystę praleido ligoninėje gydydamasis plaučių uždegimus ar bronchitus, tikimybė perduoti tokią genetinę informaciją yra išties didelė. „Kartais sakau tėvams: prieš išleisdami vaiką į darželį, atsiverskite savo vaikystės ambulatorines korteles ir peržvelkite, kokiomis ligomis sirgote, – juokauja klinikos vadovė. – Imuninės sistemos gebėjimus išmokti, įsiminti ir prisitaikyti taip pat paveldime iš tėvų ir kiekvieno vaiko imuninė atmintis yra skirtinga. Vienam vaikui užtenka susirgti vieną kartą, o kitiems infekcinės ligos kartojasi ,kol jie išmoksta pasveikti“.
Gydytojos manymu, vaikams galime padėti sudarydami jiems sąlygas tinkamai pailsėti. „Turime suprasti, kad darželis irgi yra darbas. Nors vaikai ir džiaugiasi ten, tačiau tai vis tiek yra didelis stresas – nauja aplinka, kitoks maistas, pakitęs režimas ir kitos aplinkybės. Kad ir kaip mums patiktų darbas, mes vis tiek kažkada pavargstame. Ikimokyklinukams reikia žymiai daugiau poilsio negu suaugusiems. Puikiai žinome klasikinį variantą – vaikas lanko darželį dvi savaites ir suserga. Tokiu būdu jis lyg pats pasidaro dviejų savaičių atostogas sau. Žiūrint imunologiškai – tokio amžiaus vaikams tai normalu“, – sako I. Plėštytė-Būtienė.
Kartais tėvai skundžiasi, kad vaikas serga pernelyg dažnai. Jeigu vaikas pradėjęs lankyti darželį suserga vos po kelių dienų arba nuolat serga net nelankydamas darželio, tokiu atveju tenka bandyti atsakyti į klausimą – kodėl vaikas nori sirgti?
„Tuome ieškome priežasčių, ką ši liga nori mums parodyti ir labai dažnai išsiaiškiname psichologines ligos kilmės priežastis. Vaikas nori, kad mes atkreiptume į jį dėmesį. Taip dažnai atsitinka, kai tėvai yra daug dirbantys, užsiėmę, neturintys pakankamai laisvo laiko arba gimus antrai atžalai mama praleidžia žymiai daugiau laiko su kūdikiu. Vaikas vedamas į darželį gali jaustis lyg atskirtas nuo šeimos, todėl vienintelis būdas likti namie yra susirgti.
Žinoma, vaikus paveikia tėvų skyrybos, artimųjų ar augintinių netektis. Jeigu vaikas nesugebėjo išsakyti emocijų, jis susirgo. Kartais įvairios autoimuninės ligos – astmos, alergijos, yra pagalbos šauksmas. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustųsi laimingas ir mylimas šeimoje pagal jo suvokimą, o ne pagal mūsų, suaugusiųjų. Taip pat labai svarbu ugdyti vaiko emocinį intelektą“, – pabrėžia gydytoja.
Sergančio vaiko slaugymas
„Sergančio vaiko slaugymas – tai ne „sedėjimas“ socialiniuose tinkluose ir pykimas ant vaiko, kodėl jis trukdo tėvams užsiimti sava veikla. Buvimas namie su sergančiu vaiku nėra atostogos. Tėvai turi pasirūpinti edukacija, režimu, tinkamu kaloražu maiste, žaidimais. Televizoriaus žiūrėjimas nėra geras laiko praleidimo būdas ir priemonė priversti vaiką atsigulti į lovą. Įtemptos smegenys energiją skiria filmo žiūrėjimui, o ne kovai su virusu taip tik dar labiau pasunkindamos simptomus. Geriau bus, jeigu mama atsiguls šalia, pakaitys pasaką“, – pataria medikė.
Nederėtų skubinti vaiko kuo greičiau pasveikti ir nepagrįstai jaudintis patiems.
„Neretai vos prasidėjus ligai duodame gerti priešuždegiminių vaistų, kuriais tik slopiname simptomus, tačiau nesutrumpiname ligos eigos, o kai kuriais atvejais dėl pašalinių vaisto poveikių dar labiau pakenkiame. Uždegimas yra organizmo ginklas prieš infekcijos sukelėją. Slopindami vaiko imunitetą vaistais prailginame sveikimo laiką“, – įspėja gydytoja.
Pasak I. Plėštytės-Būtienės, vaiko imunitetas yra pritaikytas sirgti: „Pasistenkite tinkamai įvertinti pačio vaiko būklę, kritiškai įvertinkite, kas iš tikrųjų labiau kankinasi – jūs ar vaikas. Į vaiko ligos gydymą kišamės tik tada, kai vaikas prašo pagalbos: verkia, intensyviai kosti, neprakvėpuoja pro nosį, yra vangus, dažnai kvėpuoja, karščiuoja, nuolat prašosi paimamas ant rankų. Verta įsiklausyti ir į mamos intuiciją. Jeigu mamai labai neramu dėl vaiko sveikatos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau svarbu, kad nei mamos, nei daktarai nerašytų kontrolinio už patį vaiką, pavyzdžiui, skirdami antibiotikų, kai jie nėra būtini. Kai tėvai supranta, kad mes esame gamtos dalis, o liga yra natūralus procesas, jie mažiau jaudinasi, pradeda labiau pasitikėti savimi ir gamta, todėl jų vaikai mažiau serga ir greičiau pasveiksta.“
