Lietuva yra tarp vis dar nedaugelio pasaulio šalių, kurios vadovė – moteris. Dalia Grybauskaitė – ne tik pirmoji Lietuvos prezidentė moteris, bet ir pirmoji šalies vadovė, kuri buvo išrinkta antrai kadencijai.

2016 m. Lietuvos prezidentė buvo įtraukta į įtakingiausių pasaulio moterų šimtuką, kurį kasmet skelbia žurnalas „Forbes“, o pernai, už nuopelnus, skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje D. Grybauskaitei įteiktas moterų politinių lyderių apdovanojimas.

Tuo tarpu, Gintė Damušytė, Lietuvai įstojus į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), tapo pirmąja moterimi ambasadore NATO istorijoje.

„Kai paaiškėjo, kad Lietuva bus pakviesta į NATO, tuometinis JAV Gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas, 1973 – 1974m. ėjęs Nuolatinio JAV atstovo pareigas NATO, mane pasveikino Gynybos ministrų susitikimo paraštėse Briuselyje,“ – prisiminimais dalinasi G. Damušytė. „Jis taip pat juokaudamas priminė: „Mano laikais moterų neįleisdavo į plenarinę salę““.

Ambasadorė taip pat prisimena, kad tuometinis NATO Generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas, atidarydamas pirmąją plenarinę sesiją, kurioje Lietuva dalyvavo kaip pilnateisė narė, į dalyvius kreipėsi: „Gerbiama ponia ir ponai“ (angl. „Dear lady and gentlemen“). Pasak G. Damušytės, NATO Generalinis sekretorius džiaugėsi, kad „buvo sudaužytos galingo gynybinio aljanso „stiklinės lubos““.

„Pirmųjų moterų“ NATO tradiciją lietuvės tęsia. Šį pavasarį Vilniuje vykusiame NATO Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdyje, Seimo narė Rasa Juknevičienė, buvo paskirta NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente. Buvusi Krašto apsaugos ministrė, R. Juknevičienė – pirmoji naujai į NATO priimtų valstybių atstovė, išrinkta eiti Asamblejos prezidentės pareigas. Nuo 1999 m. Asamblėjos veikloje dalyvaujanti Lietuvos politikė taip pat tapo pirmąja moterimi, vadovaujančia NATO Parlamentinei Asamblėjai, kuri vienija visų Aljanso šalių narių parlamentus.

Plaukiant ir prieš srovę, ir pasroviui

Lietuvos moterys „pirmauja“ ne tik tarptautinio saugumo ir gynybos srityje. Antai, kino režisierė Alantė Kavaitė – pirmoji ir vienintelė lietuvė, pelniusi geriausios režisierės įvertinimą viename garsiausių pasaulio kino festivalių „Sundance“.

„Džiaugiuosi, kad Sundance festivalyje buvo apdovanotas filmas, kuriame veiksmas vyksta Lietuvoje ir kuriame kalbama lietuviškai. Taip pat smagu, kad prizas buvo skirtas už režisūrą,“ sakė A. Kavaitė, kuri prisipažįsta, kad režisūros, kaip jai artimiausios kūrybos išraiškos, ieškojo labai ilgai.

„Būdama paauglė norėjau būti chirurge, dirbau operacinės sanitare Santariškėse, tuo pat metu lankiau piešimo pamokas ir kiurksodavau teatre,“ prisimena daugiau kaip du dešimtmečius Prancūzijoje gyvenanti režisierė. „Galiausiai įstojau studijuoti vaizduojamųjų menų Avinjone, kur vėl savęs ieškojau. Užtrukau dar penkerius metus, kol supratau, kad režisūra yra visų mane dominusių sričių suma – erdvės, literatūros, judesio, muzikos, širdies chirurgijos…“.

„Gyvenime man pasisekė būti šalia ypatingų moterų – tarp jų ir mano mama, menininkė Alina Briedelytė-Kavaliauskienė. Jų asmenybės ir darbai mane lydi ir palaiko mano pasirinktame kelyje. Savo filmuose siekiu kurti stiprių moterų personažus, kurie, tikiuosi, įkvėps jaunas kartas,“ projekto „100 Lietuvos moterų“ komandai pasakojo režisierė.

Iki 2017 m. Lietuvos universitetams vadovavo vyrai. Praėjusių metų rudenį, Jurgita Šiugždinienė tapo pirmaja moterimi šalyje, paskirta Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorės pareigoms.

„Beveik vieneri metai, praleisti, vadovaujant vienam iš lyderiaujančių šalies universitetų, kuriame gimsta pasaulį keičiantys išradimai ir inovacijos, atliekami novatoriškiausi mokslo tyrimai, kuris padeda pritraukti tarptautinius investuotojus ir privalo atliepti verslo bei pramonės poreikius, neleido dreifuoti, teko sunkiai dirbti, o tuo pačiu ir mokytis, plaukti ir prieš srovę, ir pasroviui. Naujam Universiteto vadovui tereikia ištempti bures ir plaukti pirmyn!,“ sakė J. Šiugždinienė, kuri laisvalaikiu mėgsta buriuoti.

Nuo rugpjūčio 10d. KTU rektoriaus pareigas eina naujai paskirtas universiteto vadovas Eugenijus Valatka.