„Jam 28-eri, o atrodo kaip benamis.“
Pradinį romantikos kupiną santykių laikotarpį neretai vadina santuokos repeticija. Norintis vesti moterį vyras šiuo laikotarpiu labai stengiasi, rūpinasi išvaizda. Bet vos mergina praranda budrumą, tampa žmona – vyro pastangų nebelieka. Vietoje madingų drabužių palaipsniui atsiranda senelio spintos turinį primenantys skarmalai ar dėvėtų drabužių parduotuvės likučiai.
„Mes susituokę neseniai – ketverius metus. Jam – 28-eri, o atrodo kaip benamis. Netvarkinga barzda, nukaręs pilvas, visas kažkoks apšiuręs. Kad ir kiek sakiau, kad siaubingai atrodo, jam nusispjaut. Nieko nenori daryti. Sakau, kad jis manęs nebetrauks kaip vyras, bet net tai jo nejaudina.“
„Kol draugavome, laikėsi dietų.“
„Mano buvęs vyras po vestuvių greitai ėmė stambėti. Pasirodo, jis linkęs storėti, bet kol draugavime, laikėsi dietų, bėgiojo. Per dvejus metus jo sėdynė tiek išdidėjo, savaime suprantama, aš jį kritikavau. Nenoriu storulio vyro. Jis pasidarė man nebe patrauklus kaip vyras, nebejaudino, pykdavomės, kad nėra sekso, bet man buvo nemalonus jo riebumas. Galiausiai išsiskyrėme, nes jis buvo neištikimas, bet man tai tik į gera.“
„Nežinojau, kad mėgsta alų.“
Bėda spurgų ir picų pavidalu viena nevaikšto – iš paskos pasikviečia ir daugiau tariamų džiaugsmų. Patiems vyrams alaus gurkšnojimas neatrodo blogybė.
„Iki santuokos daugelis dalykų neišryškėjo. Pavyzdžiui, alus. Kol draugavome, jis visada vairuodavo, išgerdavo alkoholio tik per šventes, vakarėlius.“
„Kiekvieną mielą dieną alus. Be to, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Esame susituokę penkerius metus, turime du vaikus. Greitai trūks kantrybė. Pagalvoju apie skyrybas, bet tai irgi nėra gera išeitis.“
„Ar skubu?“
Augindamas vis didesnį pilvą vyras, pats to nepastebėdamas, nustoja ne tik sportuoti, bet ir neatlieka buities darbų. Šiukšlių išnešimas tampa neįgyvendinama užduotimi, kuri iki begalybės atidėliojama. Energijos pakanka vieninteliam dalyki – tingiam, praktiškai instinktyviam ėjimui į darbą.
„Vyras jau trečią savaitę atostogauja. Aš iš ryto sutvarkiau butą, iškepiau kotletų, blynų, du kartus vaikščiojau su vaiku, nupirkau maisto, nuėjau į treniruotę. Jis atsikėlė, pavalgė, pažaidė kompiuterinį žaidimą, paskui iki vakaro žiūrėjo filmus. Paprašiau prisukti virtuvinės spintelės dureles, pažiūrėjo į mane buku žvilgsniu ir paklausė: „Ar skubu?“ Prašau jau trečią dieną.“
„Iš pradžių jis keisdavo sauskelnes, plaudavo indus, eidavo pasivaikščioti su vaiku. Dabar dukrai – vos daugiau nei pusantrų metų. Vyras dirba, aš auginu dukterį. Gyvename su mama, ji irgi dirba. Mamai beveik 60 m., bet ji padeda daugiau nei 24 m. vyras. Jis pareina iš darbo, pavalgo ir sėda prie kompiuterio. Šiandien pastačiau priešais klaviatūrą šiukšlių kibirą ir aprėkiau. Jis buvo labai nepatenkintas, tiesa, šiukšles išnešė.“
„Štai toks naminis gyvūnas“
Jei namuose atsiranda didelis pilvas, kuris nežada baigtis vaiko gimimu, tai liūdina. Liūdina ir pasikeitę sutuoktinio interesai. Pokyčių diapazonas gali būti labai platus – nuo žmogaus, kuris domėjosi klasikine muzika, iki primityvių žaidimų mobiliajame telefone gerbėjo ir vakarinių serialų per televizorių, po kurių užmiegama tiesiai ant sofos.
„Pastaruoju metu vyras degraduoja. Anksčiau mus domino bent jau tos pačios knygos, filmai, o dabar viskas pasikeitė – žiūri kvailas komedijas, keikiasi (kartais net girdint vaikui).“
„Vyras sparčiai degraduoja, nebėra apie ką pasikalbėti, visi jo interesai – kompiuteriniai žaidimai. Vis dažniau keikiasi, pokštai pigūs, kvaili. Neseniai susipykome, paprašiau atsiprašyti už įžeidimus, o jis demonstratyviai atsiraugėjo. Pasibjaurėtina.“
„Pirmi metai buvo gana įdomūs, kartu leisdavome laiką. Dabar jis – ne vyras, o elnias. Neskaito, neturime apie ką pasikalbėti, seksas – kartą per mėnesį. Gyvename mano bute. Jis arba žiūri televizorių, arba maigo planšetinį kompiuterį. Į jokius bandymus jį išjudinti nereaguoja. Tiesa, myli, bent jau taip sako. Neįžeidinėja, kartais dovanoja gėlių. Štai toks naminis gyvūnas.“
„Nesigėdija gadinti oro.“
Yra naiviai manančių – jei 20 m. žmogus buvo švarus, du kartus per dieną prausdavosi po dušu, toks išliks iki pat senatvės. Galbūt tokių variantų pasitaiko, bet taisykle to tikrai nepavadinsi.
„Buvęs vyras nesigėdindavo garsiai atsiraugėti, pagadinti orą, o paskui sakydavo: „Kas čia tokio, visi savi.“ Mano tėvai labai nustebo.
Pareidavo iš darbo ir vaikščiodavo smirdinčiomis kojinės, o į pastabas reaguodavo savaip – pakabindavo jas džiūti ant radiatoriaus.“
„Kol draugavome, atrodė labai tvarkingas. Praėjo pusantrų metų ir namuose tvyro gadinamo oro kvapas. Po dušu prausiasi tik ryte, vakare gula į lovą nesiprausęs. Ištisai raugėja.“
„Neaišku, kaip mes susilaukėme vaiko.“
Naminiu gyvūnu su šlepetėmis ir televizoriaus pulteliu rankoje vyras virsta tada, kai iš namų dingsta seksas. Arba nedingsta, o virsta nuobodžiu ritualu.
„Pirmus trejus metus, kol veikė hormonai, seksas buvo nuostabus. Dabar prašau masažo, preliudijos – ne. O jei priprašau, demonstruoja, kad jam tai neteikia malonumo.“
„Esame susituokę septynerius metus. Seksas nebetenkina, jo praktiškai ir nebėra. Man nebeaišku, kaip mes susilaukėme vaiko. Paauginsiu vaiką ir susirasiu meilužį. O paskui apskritai išsiskirsiu.“
