Leidykla „Vaga“ rekomenduoja klasika tapusį Erico Berne’o bestselerį „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ (2018), tai universalus santykių psichologijos gidas, padėsiantis atpažinti ir nesivelti į ydingus „žaidimus“ ir manipuliacijas darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose, geriau suprasti ir koreguoti savo elgesį. Taigi, aptarkime, kokie žaidimai dažniausiai žaidžiami šeimoje tarp sutuoktinių.
Beveik bet kuris žaidimas gali tapti santuokos bei šeimos gyvenimo ešafotu. Pačiomis ryškiausiomis spalvomis sutuoktinių gyvenime sužydi žaidimai: „Kampas“, „Frigidiška moteris“, taip pat „Užguitoji“, „Jeigu ne tu“, „Pažiūrėk, kaip aš stengiausi“ ir „Širdelė“.
Kai kurie, pvz., „Jeigu ne tu“, klesti kur kas labiau, kiti, pvz., „Frigidiška moteris“, žaidžiami ilgiau, nes šiuo atveju sutuoktinius susaisto vedybų sutarties teisinė galia bei jos užtikrinamas artimumas. Aptarkime keletą iš minėtų žaidimų.
Kuomet abi pusės manipuliuoja vienas kitu
„Kampas“ – aiškiau nei kuris kitas žaidimas iliustruoja manipuliacijas ir tai, kaip jos trukdo artimumui. Paradoksalu, tačiau šio žaidimo esmė yra nenuoširdus atsisakymas žaisti sutuoktinio žaidimą. Pavyzdžiui, žmona pasiūlo vyrui kartu eiti į kiną, jis sutinka. Tačiau jai „nesąmoningai“ išsprūsta mintis, kad reikėtų perdažyti namą.
Tai brangu, o sutuoktinis neseniai jai sakė, kad jų finansinė padėtis sudėtinga. Jis pareikalavo, kad ji nestumtų jo į nepatogią padėtį ir neįkyrėtų jam dėl nenumatytų išlaidų bent jau iki mėnesio pabaigos. Tad žmona pasirinko netinkamą momentą namo reikalams aptarti, ir vyras jai šiurkščiai atrėžė. Žaidimas prasideda tuomet kai žmona įsižeidusi pareiškia, kad jeigu vyras ir vėl prastai nusiteikęs, ji neisianti su juo į kiną, tegu eina vienas. O jis atsako, kad jeigu ji taip mananti, tai gal tikrai geriau jam eiti vienam.
Koks tokio manipuliacinio žaidimo rezultatas? Vyras išeina į kiną vienas (arba su bičiuliais), palikdamas savo antrąją pusę namuose, įskaudintą ir nelaimingą. Šiame žaidime matyti dvi galimos gudrybės. Žmona iš ankstesnės patirties gerai žino, kad į vyro susierzinimą nereikėtų rimtai reaguoti.
Vyras tenori vieno – kad ji parodytų, jog vertina sunkų jo darbą ir jo pastangas uždirbti pinigų. Jei žmona tai padarytų, jie laimingi galėtų eiti į kiną kartu. Tačiau ji atsisako žaisti, ir jis išeina nusivylęs ir pasipiktinęs. Nors žino, kad į žmonos įžeistą savimeilę neturėtų reaguoti rimtai. Iš tiesų ji tenori, kad jis būtų meilus. Tada jie laimingi galėtų eiti į kiną. Tačiau jis atsisako žaisti žinodamas, kad tai nesąžininga. Jis supranta, kad ji norinti, jog jos paprašytų, tačiau apsimeta to nesuvokiantis. Jis išeina iš namų linksmas ir jausdamas palengvėjimą, bet dėdamasis įskaudintas. Ji lieka namuose nusivylusi ir pasipiktinusi.
Kokia galėtų būti šios situacijos alternatyva? Žmonai tereiktų apsigalvoti, paimti vyrą už parankės, nusišypsoti ir žingsniuoti drauge su juo į kiną (pereiti iš Vaiko į Suaugusiojo ego būseną). Šiek tiek sunkiau vyrui, nes iniciatyva priklauso žmonai. Jei jis iš naujo peržvelgtų visą situaciją, jam tikriausiai pavyktų įkalbėti ją eiti kartu arba kaip suirzusį Vaiką, arba, kur kas geriau, kaip Suaugusiąją.
Dešimt moters vaidmenų šeimoje
„Užguitoji“ – kitas dažnai moters prisiimamas vaidmuo šeimoje. Tokia moteris paprastai yra įgudusi atlikti bent dešimtį ar dvylika darbų arba vaidmenų: mylimoji, motina, auklė, slaugė, valytoja ir kt. Šie vaidmenys paprastai prieštaringi ir sekinantys, nes daugelį metų atliekami per prievartą. Jeigu namų šeimininkė įstengia prisitaikyti, atlaiko tokį gyvenimo tempą ir jaučiasi gana laiminga (pasitenkinimo jai teikia meilė vyrui ir vaikams), tai ji ne tik tarnaus, bet ir mėgausis tais dvidešimt penkeriais metais, kol išlydės į universitetą jauniausiąjį vaiką suspausta iš vienatvės širdimi.
Kita vertus, jei ji neįstengia apsiriboti tuo pasitenkinimu, kurį jai teikia meilė šeimai, ji gali jaustis vis nelaimingesnė. Tokia moteris priima viską, kas ant jos užgriūva, ir prašo dar daugiau. Ji sutinka su vyro kritika, nusileidžia visiems vaikų reikalavimams. Moteris išgyvena būklę, kuri vadinama „Namų šeimininkės kelis“ (jos kelis vargsta ir supant vaikus, ir šveičiant, ir keliant sunkumus, ir vairuojant, ir dirbant daug kitų darbų).
Šios būsenos požymius glaustai apibūdina skundas: „Aš pavargusi.“ Viena vertus, veikti ją skatina vidinis Tėvas, o atsiskaityti ragina kritiškas sutuoktinis, kurį pati ir pasirinko.
Pavyzdžiui, jei tenka surengti pietus, jai atrodo, kad ji privalo būti ne tik tobula pašnekovė, bet ir namų globėja, interjero dekoratorė, maisto ir gėrimų tiekėja, žavingiausia moteris, karalienė ir diplomatė.
Negana to, tos pačios dienos rytą ji puls kepti pyragą ir nutemps vaikus pas stomatologą. Jei jau ir iki tol jautėsi pavargusi, tai tą dieną bus peržengtos visos ribos. Ir apie vidudienį ji susmuks be jėgų, taip nieko ir nepadariusi. Ji pasijunta nuvylusi vyrą, vaikus, savo svečius, jos sielvartą dar labiau padidina priekaištai sau. Kai taip nutinka du ar tris kartus jos santuoka gali atsidurti pavojuje. Vaikai jaučiasi sutrikę. Moteris pasikeičia išoriškai – netvarkinga šukuosena, ištįsęs veidas, nuklypę batai. Ilgą laiką gyvendama tokiame uždarame rate, ji gali priartėti prie ribos, kuomet tenka pasibelsti į psichiatro kabineto duris.
Kokį vyrą paprastai pasirenka užguita moteris? Iš pažiūros jos vyras protingas, bet nuolat kritikuoja žmoną, kad ji ne tokia darbšti, kokia, jo manymu, buvo jo motina. Ją vesdamas jis vedė savo motinos įvaizdį.
Moteriai „Užguitosios“ įvaizdis primena jos motiną ar senelę. Kai moteris (jos Vaikas) randa tinkamą partnerį, tai ji gali imtis „Užguitosios“ vaidmens, būtino jos psichinei pusiausvyrai palaikyti. Šio vaidmens ji taip lengvai neatsisakys. Kuo atsakingesnes pareigas eina jos vyras, tuo lengviau vyrui ir žmonai kaip suaugusiesiems rasti priežasčių išsaugoti šiuos nesveikus santykius.
Ar iš tiesų moteris negali atlikti daugelio vaidmenų ir jaustis patenkinta savimi? Gali, jeigu atlieka kiekvieną iš savo vaidmenų paeiliui per visą savaitę, bet ne du, tris ar daugiau vaidmenų vienu metu. Tarkime, jei ji rengia vakarėlį, turėtų pasirūpinti tik valgiais ir gėrimais arba imtis tik auklės vaidmens ir nesistengti atlikti abiejų darbų vienu metu.
Taigi norint atgauti pasitikėjimą savimi ir kurti darnius santykius šeimoje, verta neįklimpti į ydingus žaidimus. Juk mūsų laimė nepriklauso nei nuo prisiimtų vaidmenų, nei nuo laimėtų „žaidimų“ skaičiaus, daug svarbesnė yra mūsų pačių savijauta, vienas kito palaikymas bei supratimas santykiuose.
