– 42 proc. Lietuvos moterų net nesvarstytų galimybės kandidatuoti į atsilaisvinusią tiesioginio vadovo poziciją.
– 57 proc. karjeros siekti nenorinčių moterų nurodo neturinčios vadovo savybių; tarp vyrų taip manančių – tik 42 proc.
– Vyrai gerokai dažniau už moteris prašo padidinti atlyginimą, nors du trečdaliai didesnio atlygio prisipažįsta neprašę.
– Iš beveik 100 apklaustų moterų vadovių, beveik 90 proc. teigia, kad pasitikėjimas savimi padėjo kilti karjeros laiptais.

„Pribloškia tai, kad beveik pusė Lietuvos moterų apie karjeros galimybes net nesusimąsto. Klausiamos, ar teiktų kandidatūrą, jei atsilaisvintų tiesioginio vadovo pozicija – moterų net nesvarstysiančių tokios karjeros galimybės yra net 8 proc. punktais daugiau nei vyrų grupėje.

Tai statistiškai reikšmingas skirtumas, patvirtinantis tai, ką instinktyviai tarsi ir taip jaučiame – vyrai apie karjerą mąsto drąsiau“, – sako Ignas Zokas, tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas.

Klausiamos apie priežastis, kodėl neteiktų savo kandidatūros į aukštesnes pareigas, 57 proc. karjeros siekti nenorinčių moterų nurodo neturinčios vadovavimui būtinų savybių.

Ignas Zokas

Vyrų grupėje taip manančių gerokai mažiau – tik 42 proc. Tačiau kiek daugiau moterų geriau vertina savo profesines žinias – 45 proc. mano neturinčios pakankamai profesinių žinių, vyrų grupėje tokių – 51 proc.

Šeima, kaip kliūtis karjeros siekimui nėra tokia vyraujanti, kaip galėtų pasirodyti – tik kas septinta moteris (13 proc.) ir kas šešioliktas vyras (6 proc.) nurodo, kad atsisakytų atsivėrusios karjeros galimybės dėl to, jog nukentėtų šeima. Vadinasi kiti faktoriai yra netgi svarbesni priimant sprendimą dėl tolesnės karjeros.

„Kitas svarbus momentas – atlyginimas. Nepaisant to, kad Lietuvoje ir nemažai diskutuojama mažų atlyginimų tema, pakelti algą lietuviai vis dar prašo labai vangiai: du trečdaliai respondentų teigia pastaruoju metu atlyginimo padidinimo neprašę. Vis tik moterys didesnės algos prašo statistiškai reikšmingai rečiau nei vyrai – tik penktadalis moterų ir beveik trečdalis vyrų, atitinkamai 22 proc. ir 29 proc.“, – teigia sociologas.

„Ieškodami „stiklinių lubų“ įveikimo rakto, atlikome išties įdomų ir gana neįprastą tyrimą. Iš esmės atlikome net dvi apklausas: pirma, apklausėme 1000 respondentų visoje Lietuvoje, tiek vyrus, tiek moteris, antra, apklausos anketą taip pat užpildė beveik 100 „Go Forward Academy“ aktyvių moterų, lyderių ir vadovių bendruomenė. Taip galėjome palyginti net trijų grupių – moterų, vyrų ir moterų vadovių – rezultatus“, – pasakoja Jurga Tapinienė, moterų lyderystės akademijos „Go Forward Academy“ valdybos pirmininkė.

Jurga Tapinienė

Pasak J. Tapinienės, „pavyzdžiui, moterų lyderių grupėje beveik 90 proc. respondenčių įsitikinusios, kad pasitikėjimas savimi padėjo kilti karjeros laiptais. Ne kompetencija, ne kažkokios ypatingos charakterio savybės, ne šeimos ar artimųjų palaikymas ar kitos svarbios aplinkybės, tačiau būtent tokia „minkštoji“ savybė, kaip pasitikėjimas savimi, pačių moterų lyderių teigimu yra viena tų esminių savybių, atveriančių kelią į sėkmingą karjerą. Vadinasi, būdų ieškoti, kaip mažinti lyčių nelygybę ieškoti reikia būtent šioje vietoje?“

„Analizuojant pajamų nelygybės, santykinai menko vadovių moterų skaičiaus priežastis, vienareikšmiškai išryškėja vienas moteris nuo vyrų skiriantis veiksnys – mes paprasčiausiai nedrįstame paprašyti didesnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų ar daugiau atsakomybių suteikiančių pareigų. Vadinasi problema yra pasitikėjimo savimi deficitas, ne kokios nors objektyvios priežastys, kaip nepakankama moterų kompetencija ar įsipareigojimai šeimai“, – įsitikinusi J. Tapinienė.

Ingrida Šimonytė: tyrimo rezultatai perša liūdną išvadą

„Man šitas tyrimas buvo tam tikra prasme atradimas, nes mano asmeninės patirtys, raginant moteris užimti aukštesnes pozicijas, yra visai kitokios. Visada pagrindinis argumentas būna šeima. Labai retai kada moterys sako, kad jos nesusitvarkys. Būta ir tokių komiškų atvejų, kai visas skyrius moterų ir vienas vyras, tačiau moterys kažkur eiti stumia vyrą. Kodėl? Nelabai aišku. Tokie tyrimai rodo tai, kad mes pirmiausia apskritai savimi nepasitikime. Vyrų rodikliai, atleiskite, bet irgi ne kažką“, – kalbėjo Seimo narė.

„Tyrimo rezultatai man perša liūdną išvadą: nors Seimas labai greitas ką nors uždrausti ir parašyti kokią nors normą įstatyme, kuri kažką keičia arba nieko nekeičia, tokie dalykai, gaila, bet yra latentiniai. Pasitikėjimo klausimai vis tiek ateina iš šeimos ir mokyklos. Tėvai greičiausiai tas moteris išauklėjo principu „būk mergaitė kaip mergaitė“, taip kaip ir mane bandė auklėti, bet nepasisekė. (juokiasi) Akivaizdu, kad, kai tau visada diegia, kad tu turi neišsišokti, pristaikyti, užgludinti savo kampus, tai labai sunku tikėtis kitokių rezultatų“, – mintimis dalijosi I. Šimonytė.

Seimo narė atkreipė dėmesį ir į tai, kad nederėtų kliautis vien valdžios sprendimais, o vertėtų pažvelgti kiek plačiau.

Ingrida Šimonytė

„Mes galime daug kalbėti apie tai, ką valdžia gali padaryti, kad leistų moterims geriau derinti darbą ir šeimą. Jei priimsime įstatymą, kad vyras būtinai privalo pusę laikotarpio būti su vaikais, ar bus geriau, ar nebus? Kažkokią kryptį gali parodyti, bet kultūriškai tas ne taip lengvai bus įgyvendinta, kitaip negu, jei tai būtų auklėjimo dalykas.

Priversti moterį peržengti liniją, apskritai aplikuoti į kažkokią poziciją, nusiųsti CV – va čia yra tikroji problema, kurią ir parodė tyrimas, o tai yra daugiau asmenybės problema, kuriai didžiausią įtaką daro šeima ir mokykla. Labai dėl to gaila, nes labai norėtųsi priimti įstatymą, kur būtų parašyta, kad moterys yra tokios pat šaunios kaip vyrai. (juokiasi) Reikia, kad mes pačios tuo tikėtume, tuomet ir kitus įtikinti bus lengviau“, – sakė I. Šimonytė.

Tuo tarpu „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė teigė neseniai sužinojusi apie „apsišaukėlio sindromą“.

„Pasirodo, kad viename geriausių universitetų dirbančios psichologės pradėjo pastebėti, kad merginos, įstojusios į prestižinius pasaulio universitetus, dažnai ateina ir sako, kad jas turbūt priėmė netyčia ir kažkas išsiaiškins, kad jas priėmė per klaidą.

Nustatyta, kad moterys linkusios dažniau patirtį apsišaukėlio sindromą. Net aukštose pozicijose esančios, Nobelio ar Oskaro laureatės mano, kad įvyko klaida ir tuoj kažkas ateis ir atims tą apdovanojimą.

Laura Galdikienė

Nė vienas nuo to nėra apsaugotas. Tas nepasitikėjimas savimi labiausiai kerta finansiškai. Pradeda formuotis atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Vyrai paprastai šeimoje būna vyresni, tai jie šeimoje ir uždirba daugiau, tai lemia kelių metų patirtis. Moterys eina į motinystes atostogas, jų atlyginimas tuo metu stagnuoja ir niekada daugiau nebepasiveja vyrų darbo užmokesčio. Tai veda į mažesnę pensiją, skurdą senatvėje, baimę likti vienai, kelia nepasitikėjimą savimi“, – kalbėjo moteris.

Euroapotheca“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Raimonda Kižienė teigė, kad prireikė laiko, kol jai pradėjus vadovauti ja ėmė pasitikėti ir vyrai.

Raimonda Kižienė

„Man pradėjus vadovauti, parodyti savo poziciją, kad aš čia ne šiaip sau, kad aš juos labai vertinu – reikėjo laiko. Reikėjo laiko parodyti, kad jiems tikrai nereikia „dėtis lagaminų“ ir mes daug gerų dalykų galime kartu nuveikti. Sakyčiau, kad vadoves moteris pripažįsta labai stiprūs vyrai.

Vienareikšmiškai pritariu, kad ten, kur vadovauja moteris, moterims yra lengviau. Taip yra ne dėl to, kad kažkas yra kitaip su vadove moterim, tačiau yra vidinis jausmas, kad moterį geriau supras, tikima, kad taip saugiau“, – sakė moteris.