Konferencijos vedėja ir moderatorė, televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Daiva Žeimytė renginį pradėjo paliesdama savo istoriją.
„Didžiąją gyvenimo dalį norėjau visiems įtikti ir patikti. Stengiausi visuomet būti kažkokia, bet ne savimi ir štai vieną dieną po skyrybų susidūriau su krize ir supratau, kad nežinau, kas esu. Ta akistata buvo įdomi, reikėjo daug skeletų iš spintos ištraukti. Kai eini kitokiu keliu, gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis ir neabejoju, kad šiandien visos pasisemsite pozityvumo bei gerų minčių, o ši diena bus naujo gyvenimo pradžia“, – sakė D. Žeimytė.
Pirmoji konferencijos pranešėja – TV laidų vedėja Indrė Stonkuvienė. Ji paskatino moteris išlikti savimi, nepaklusti dogmoms ir dalinosi savo sėkmės receptais, kaip moteriai suderinti karjerą ir motinystę.
Humoro jausmo nestokojanti I. Stonkuvienė ne kartą prajuokino susirinkusias moteris, tačiau savo pranešimą baigė nustebindama ne tik žiūroves, bet ir tarp jų esančią savo mamą. Pakvietusi ją į sceną I. Stonkuvienė paragino visus dažniau sakyti artimiesiems, ką jaučiame. „Dažniau sakykime savo artimiesiems, nelaukime rytojaus, galvokime čia ir dabar. Aš tave myliu ir tu esi mano mylimiausias žmogus pasaulyje“, – scenoje apkabindama mamą sakė I. Stonkuvienė.
Operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė – paskatino moteris būti stipriomis, atkakliomis, niekada nepasiduoti ir neatsižadėti savo tikslų.
D. Ibelhauptaitė susirinkusioms pasakojo apie savo sudėtingą kelią sėkmės link. Nors moteris teigė, kad niekuomet neskirstė pasaulio į vyrų ir moterų, tačiau dar būdama studentė suprato, kad dėl to paties jai tenka dirbti kur kas daugiau nei tai daro vyrai.
„Gyvenime man reikėjo dirbti penkis kartus daugiau negu vyrams, kad pasiekčiau tai, ką pasiekiau. Tai aš supratau labai anksti. Dėstytojas man pasakė, kad moterų režisierių nebūna, bet aš galiu pabandyti. Aš juodai dirbau tris su puse metų, akademijoje nebuvo „leistina“ sirgti, tad gatvėje esu ne kartą nualpusi. Kol mokiausi Maskvoje, keturis kartus bandžiau žudytis, tačiau buvo labai svarbu nepasiduoti ir labai daug dirbti, nes tik darbas galėjo mane išgelbėti“, – pasakojo D. Ibelhauptaitė.
Garsi režisierė atskleidė, kad jos sėkmės paslaptis yra niekuomet netikėti, jei kas nors sako, kad jums nepavyks.
„Paslaptis, kuri man padeda, jei gyvenime jums kas nors sako „ne“, tai jūs jokiu būdu netikėkite. Pavyzdžiui, Gintaras Rinkevičius žino, kaip mane priversti ką nors daryti: jis man iškart sako, kad kažkas niekaip nepavyks, kad tai yra neįmanoma, o tai yra garantuoti žodžiai, kad aš turiu to pasiekti ir nepasiduoti abejonėms“, – sakė D. Ibelhauptaitė.
Savo įmonę valdanti psichologė Jūratė Bortkevičienė pasidalijo skaudžia asmenine istorija. Anksti motina tapusi ir sutuoktinio smurtą kentusi moteris vylėsi, kad jos istorija paskatins kitas moteris žengti pirmuosius žingsnius ir nekentėti. Savo sprendimą ji atskleidė padariusi gulėdama kraujo klane po dar vieno vyro smurto protrūkio.
„Neverta kentėti ir sau sakyti, kad nebus geresnio, nesvarbu, kad mėlynė po akim. Patikėkite, tikra meilė tikrai egzistuoja ir be pykčio“, – kalbėjo dabar darnią santuoką puoselėjanti moteris.
Eglė Kernagytė konferencijoje pasakojo, kad pastangos būti nuostabia mama jai išėjo ne į naudą. Tai, kad „pametė“ save, jai parodė pats sūnus. „Žaidėme šaradas. Mano Vėjas ištraukė popieriuką ir pradėjo vaidinti kažką beprotiškai pikto, tamsaus, mes spėjame, kad tai velnias ar panašiai. Niekaip neatspėjome, o tuomet jis ėmė vaizduoti kūdikio sūpimą ir aš supratau, kad tai aš.
Išėjau iš kambario, jis vėliau bandė vaidinti dar kartą, tik gražiai, atsiprašė, bandė vaidinti labai gerą. Kitą dieną jis vėl atsiprašė, bet vienintelis žodis, kurį galėjau pasakyti, buvo „ačiū“. Ačiū už galimybę suprasti, kad galiu keistis, suprasti, kaip atrodau iš šono. Suprasti, kad tai, kas yra tavo oras ir tavo viskas, staiga tampa tuo, kas tave smukdo žemyn. Tada supratau, kad reikia keistis, bet niekaip nesupratau, o ką? Nuo ko pradėti?“, – kalbėjo E. Kernagytė.
Verslininkė Ramunė Šabanienė pasakojo anksčiau maniusi, kad norint būti sėkminga jai tereikės tiesiog daryti savo darbą ir visuomet „gauti dešimtuką“, tačiau dirbdama suprato, kad reikia kur kas daugiau.
„Kai galvosite, kad negalite ar nežinote, pabandykite surizikuoti. Savo kelyje išmokau daug pamokų, daug išmokau iš kolegų, bet pačios įdomiausios, dažniausiai skaudžiausios, bet visų naudingiausios pamokos – išmoktos savo kailiu“, – pasakojo R. Šabanienė.
Kūrybininkė Ilona Bumblauskienė pranešime ragino pradedant kurti gyvenimą būtinai išsikelti tikslus, tačiau tai reikėtų daryti tiksliai. „Visos nori būti laimingos, bet tai nėra apčiuopiama. Jei nori išsikelti tikslą, turi suprasti, kas tai yra. Kas tas būti laiminga? Kas yra tavo laimė?“, – sakė moteris.
I. Bumblauskienės teigimu, reikia turėti planą B. Tiesa, pačios Ilonos planas B buvo tiesiog visuomet bandyti iš naujo. Moteris atviravo, kad visuomet galvoja, kaip susikurti tokią aplinką, kurioje būtų lengviau gyventi.
Lektorė bei verslo konsultantė Liana Mogišaitė susirinkusias kvietė susitikti su pačiomis savimi ir teigė, kad jei jau gyvenime nieko nesinori daryti, tai vadinasi nėra taip blogai, kad norėtųsi kažką keisti.
L. Mogišaitė pasakojo, kaip patys galime susikurti savo būseną ir kokias klaidas darome. Daugelis prieš miegą galvoja, ko tądien nepadarė, o tai, pasak pranešėjos, tikrai „nepakrauna“ nugalėti pasaulio kitą dieną.
„Prieš miegą perbėkite per dieną, nereikia nieko rašyti, peržiūrėkite kaip filmuką ir pasakykite sau penkis dalykus, kuriuos tądien padarėte gerai“, – patarė moteris.
Pardavimų ekspertė Aida Baranauskaitė savo pranešime atskleidė, kad, pasak tyrimų, daugiau nei pusė moterų niekada nenorėtų dirbti pardavimų srityje, nes yra susidariusios klaidingą nuomonę apie darbo specifiką, tačiau moterys gali būti kur kas geresnės pardavimų specialistės jau vien dėl savo gebėjimo klausytis ir klausinėti.
Verslininkė Vilmantė Markevičienė pasakojo niekada gyvenime nemaniusi, kad imsis tokios veiklos. „Esu pavyzdys to, kad gyvenime galima išmokti visko. Grafikos dizainas man buvo kažkoks kosmosas, bet kuriant verslą teko to išmokti“, – prisipažino ji.
D. Žeimytės paklausta, kokia verslininkės žinutė moterims, V. Markevičienė teigė, kad svarbiausia nebijoti klausti ir nebijoti daryti klaidų.
„Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė į sceną žengė nešina dėže. Joje moteris sudėjo, kaip pati sakė, svarbiausias savo gyvenimo pamokas, kuriomis ir pasidalijo su susirinkusiomis į konferenciją.
Moteris pripažino, kad niekuomet netikėjo sėkme. „Nėra sėkmės, yra efektyvumas. Jeigu jums pasisekė, tai labai gerai atsukit atgal istoriją ir pagalvokit, kokį drąsų sprendimą priėmėt, kiek labai tikėjote, kiek savęs atidavėte, kaip sunku kartais buvo, kaip rankos svirdavo ir kaip atsikeldavote ir eidavote su nauja energija“, – sakė K. Meidė.
Viena laukiamiausių pranešėjų Ingeborga Dapkūnaitė juokavo, kad nėra jokia mokytoja, o jos darbas tiesiog apsimetinėti žmonėmis.
Paklausta, kaip gyvenime susidorojo su sunkumais, aktorė kvatojo, jog sunkumai tampa lengvesni, jei į juos nežvelgiama kaip į sunkumus. Kiek surimtėjusi aktorė atskleidė, kad tiesiog mano, kad gyvenime viskas praeina, o vieninteliai sunkumai yra artimųjų ligos ar netektys.
„Atvirai pasakius, manau, kad gyvenimas nėra panašus į kiną. Filmas turi pabaigą ir mes vertiname, kaip jis baigėsi: gerai ar blogai. O gyvenimas baigiasi – žinome kuo. Pakeliui į tai – viskas keičiasi, tie pasikeitimai man įdomūs. Mano bobutė išgyvenimo iki 103 metų, ji man buvo didžiausias pavyzdys. Prieš mirtį ji labai sirgo, bet man sakė, kad kiekvieną vakarą ji galvoja, kaip nori atsibusti rytoj“, – sakė I. Dapkūnaitė.
Paskutinė ant scenos lipo moterų motyvatorė Madi Sharma. Moteris prisiminė vyro smurtą ir net norą atimti sau gyvybę bei aplinkinių abejingumą.
„Ši moteris, kuri stovi prieš jus dabar, prieš daug metų tokia nebuvo. Viena iš trijų moterų Europoje, Lietuvoje ar apskritai pasaulyje susiduria su smurtu artimoje aplinkoje. Prašau, nenusisukite, jei matote tai, o jei nežinote, ką daryti – paskambinkite policijai“, – sakė M. Sharma.
Rodydama paprastą arbatos pakelį M. Sharma šyptelėjo: „Moteris yra kaip arbatos pakelis – ji nežino savo stiprumo, kol nepatenka į karštą vandenį.“
