Darote kelis darbus vienu metu

Jei jūsų darbų sąrašas, regis, niekuomet nemažėja, tuomet stresas greičiausiai neigiamai veikia ne tik savijautą, tačiau ir išvaizdą. „Žmonės mano, kad atlikti kelis darbus vienu metu yra gerai, tačiau tokiu atveju iš tiesų nieko iki galo neatlieki – tik susikūri daugiau streso“, – teigia gydytojas Raymond'as Casciari. Tyrimai atskleidžia, kad chroniškas stresas sukelia laisvųjų radikalų išsiskyrimą, o pastarieji greitina organizmo senėjimą. Taigi, gydytojas pataria koncentruotis tik į vieną veiklą ir kitos imtis tik tuomet, kai pabaigiama prieš tai buvusi.

Retai atsisakote deserto

Saldumynai prideda ne tik kilogramų ant kūno, bet ir metų veide. „Cukraus molekulės prikimba prie baltymų skaidulų kiekvienoje ląstelėje“, – aiškina San Diege (Kalifornijos valstija) dirbanti dermatologė Susan Stuart. Dėl kenksmingo glikacijos proceso oda pasidaro pilkšva, suglemba, po akimis atsiranda tamsių ratilų, veidas paburksta, kontūrai praranda ryškumą, padidėja poros. Jei norite išsaugoti jaunatvišką spindesį, deserto atsisakykite.

Naktį miegate mažiau nei penkias valandas

Per mažai miegant ne tik atsiranda tamsūs ratilai po akimis, bet ir trumpėja gyvenimo trukmė, aiškina miego laboratorijos Šv. Josepho ligoninėje įkūrėjas daktaras Jamesas Casciaris ir priduria, kad išsimiegoti – labai svarbu.

Labai mėgstate žiūrėti televizorių

Britų žurnale „British Journal of Sports Medicine“ buvo aprašytas tyrimas apie televizoriaus žiūrėjimo įtaką sveikatai. Tyrime dalyvavo 11 000 australų nuo 25 m. amžiaus. Paaiškėjo, kad kiekviena prie televizoriaus praleista valanda 22 minutėmis sumažino jų gyvenimo trukmę. Negana to, per dieną vidutiniškai po šešias valandas žiūrėję žmonės gyveno penkeriais metais trumpiau, nei jų bendraamžiai, kurie nežiūrėdavo televizoriaus. „Daugiau įtakos turi sėdėjimas ir nejudrus gyvenimo būdas nei televizoriaus žiūrėjimas, – aiškina J. Casciaris. – Sėdint ilgiau nei pusvalandį organizmas ima kaupti ląstelėse cukrų, todėl didelė antsvorio tikimybė.“ Ar žiūrėtumėte televizorių, ar dirbtumėte, kas pusvalandį reikia atsistoti ir pavaikščioti, akcentuoja specialistas.

Nenaudojate paakių kremo

Kad ir kokį veido priežiūros metodą esate pasirinkusi, paakių kremas būtinas, kad sustabdytumėte raukšlelių atsiradimą. Oda aplink akis plonesnė nei viso veido oda, joje greičiau išryškėja senėjimo požymiai, aiškina dermatologė Diana Stuart. Užtektinai drėkinant odą aplink akis, galima atjaunėti keleriais metais. D. Stuart pataria naudoti kremus su retinoliu A – vitamino A forma. Kiti reikalingi elementai – minkštinančios medžiagos, drėkikliai, kurie sulaiko drėgmę, antioksidantai, hialurono rūgštis ir vitaminas C. „Visi šie elementai skatina kolageno ir elastino gamybą, oda darosi stangresnė, sumažėja raukšlelių aplink akis“, – teigia dermatologė.

Apsauginiu kremu nuo saulės tepatės tik per atostogas

Jei atliekate kasdienius darbus, vairuojate, einate pasiimti laiškų iš pašto dėžutės be apsauginio kremo nuo saulės, odai padaroma daugiau žalos, nei gulint visą dieną paplūdimyje, pasitepus apsauginiu kremu, aiškina poliklinikos „Wake Forest Baptist Medical Center“ dermatologė Sarah Taylor. „Pirmoji pernelyg ankstyvo žmogaus veido senėjimo priežastis – ultravioletiniai spinduliai. Ultravioletinių spindulių yra net tada, kai debesuota ar lyga“, – pabrėžė specialistė. Kai einate į lauką, pasitepkite veidą apsaginiu kremu nuo saulės. S. Taylor rekomenduoja 30 – 50 SPF apsaugą.

Naudojate per daug makiažo

Per didelis kiekis makiažo irgi sendina, tik galbūt mažiau pastebimai, teigia D. Stuart. „Per didelis kiekis makiažo, ypač produktų aliejaus pagrindu, užkemša odos poras, dėl to atsiranda bėrimų“, – sako ji. Per dažnai naudojant produktus su kvapais, erzinančiais chemikalais, alkoholiu, oda džiovinama, pašalinami natūralūs jos aliejai, todėl anksti atsiranda raukšlių. Pasitarkite s savo dermatologu, kokias veido priežiūros priemones geriausia rinktis ir nedarykite odą sendinančių klaidų.

Miegate įsikniaubusi veidu į pagalvę

Miegant ant pilvo arba ant šono, veidu įsikniaubus į pagalvę, gali atsirasti daugiau raukšlių. „Bėgant metams, veido jungiamieji audiniai silpnėja, kolageno mažėja, – aiškina plastikos chirurgas Jamesas Marotta. – Kai kas naktį miegate ant to paties šono, oda nebeatsistato taip greit kaip jaunystėje.“ Žymės nuo pagalvės gali nebeišnykti. Miegokite ant nugaros arba investuokite į satino pagalvės užvalkalus.

Stipriai prišildote namus

„Kai už lango sniegas, kyla didelė pagunda kaip reikiant prisišildyti namus. Ar užsikuriate židinį, ar padidinate radiatorių šilumą, karštas oras džiovina orą, dėl to oda gali išsausėti, atsirasti paraudimų, oda greičiau sensta“, – sako J. Marotta. Patariama įsigyti orą drėkintuvą arba uždėti ant radiatoriaus drėgną rankšluostį ar pastatyti kambaryje dubenį su šaltu vandeniu, kad namuose būtų daugiau drėgmės.

Gurkšnojate gėrimus per šiaudelį

Gurkšnodami per šiaudelį tamsiu, dantis dažančius gėrimus saugote dantis, kita vertus, tada greičiau atsiranda raukšlelių aplink akis ir aplink lūpas. „Taip atsitinka ir rūkant“, – įspėja dermatologė Janet Prystowsky iš Niujorko. Gėrimus geriau gerkite be šiaudelio.

Visiškai nevartojate riebalų

Kad oda išlaikytų spindesį ir stangrumą, reikia tam tikrų riebalų“, – aiškina mitybos specialistė, fizioterapeutė Franci Cohen. – Širdžiai naudingų omega trys riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje) graikiniuose riešutuose ir linų sėmenyse.“ Mitybos specialistai rekomenduota mažiausiai du kartus per savaitę valgyti žuvies.

Kūprinatės

Valandų valandas kūprinantis prie kompiuterio iškrypsta stuburas, deformuojasi laikysena, – aiškina stuburo chirurgas Jeremy‘is Smithas. – Nugara turi būti S raidės formos, kad būtų stabili ir mus laikytų. Dėl netaisyklingos laikysenos nugara pasidaro nebe S raidės formos, todėl raumenys, diskai ir kaulai patiria didžiulį stresą.“ Būdas pasitikrinti, ar jūsų laikysena taisyklinga – ausis, petys ir klubas turi būti vienoje linijoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)