– Kodėl ėmėtės tokios temos savo tyrimui?
Ingrida Zelionkaitė: Šią temą pasiūlė mūsų vadovė doc. dr. Ramunė Grikšienė, kuri jau daugiau nei 20 metų nagrinėja, kaip lytiniai hormonai bei hormoninė kontracepcija veikia sveikų moterų pažintines bei emocines funkcijas.
Rimantė Gaižauskaitė: Jos ankstesni tyrimai iškėlė nemažai klausimų, kuriuos mes toliau bandome atsakyti. Mūsų tyrimas apima dvi sferas: kaip hormoninė kontracepcija veikia moterų kognityvines funkcijas ir kaip – emocines. Kalbant apie kognityvines, mus domina erdviniai gebėjimai. Pastebėta, kad yra dideli skirtumai, kaip erdvines užduotis atlieka moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją, ir kaip – tokių medikamentų nevartojančios.
– Kokios tai užduotys?
Rimantė Gaižauskaitė: Tai sukimo mintyse užduotys, kai žmogus mintyse turi sukti erdvinę figūrą ir nustatyti ar ji ir ta, kuri rodomos ekrane, yra identiškos ar viena kitos veidrodinis atspindys. Kuo toliau, tuo užduotis sunkėja, automatiškai tiriamųjų reakcijos laikas ilgėja, klaidų daugėja. Tokia tendencija pastebima tarp vyrų ir moterų, kurios nevartojo hormoninės kontracepcijos. Tarp moterų, vartojančių kontraceptines priemones, ta tendencija nebuvo matoma. Nepriklausomai nuo pasukimo kampo, jos atlikinėjo užduotį panašiai. Todėl kilo klausimas kodėl, ar jos naudoja kitą strategiją, ar kaip. Tą mes ir bandome išsiaiškinti.
Ingrida Zelionkaitė: Antra mūsų tyrimo dalis yra apie emocijas. Jau anksčiau pastebėta, kad moterų, kurios vartoja hormoninę kontracepciją, smegenų atsakas į emocinius stimulus yra kiek žemesnis nei tų, kurios nevartoja. Kyla klausimas, ar taip yra dėl to, kad jos tas emocijas reguliuoja, ar skiriasi jų apdorojimas.
– Kokios pirmosios išvados?
Ingrida Zelionkaitė: Kažkokių apibendrinančių išvadų dar neturime, nes kol kas analizuojame biologinius ir psichologinius atsakus bei subjektyvų vertinimą.
– Papasakokite daugiau apie jūsų tiriamus hormonus. Už ką jie atsakingi?
Rimantė Gaižauskaitė: Jie atsakingi už reprodukcinę sistemą, reguliuoja folikulo brendimą, ovuliaciją ir kitus dalykus. Žinoma, kad jie veikia ne tik šias sistemas, bet ir mūsų smegenis. Kaip – tai klausimas, į kurį mes ir bandome atsakyti. Įdomu tai, kad visose smegenyse yra randama progesterono ir estradiolio receptorių. Jei jie ten yra, vadinasi hormonai ten irgi turi ką veikti.
– Ką iki šiol mokslininkai sako apie hormonų veikimą smegenyse?
Rimantė Gaižauskaitė: Bendrai paėmus, teigiama, kad hormonai turi įtakos smegenų veiklai, kadangi jie yra stiprus neuromoduliatorius, kuris gali veikti visą neuroninį tinklą, tačiau poveikis ne visada pastebimas žmogaus kasdieniniame gyvenime. Mes matome skirtumus užduočių atlikime, bet skirtumai yra subtilūs ir ne visada žmogui pastebimi.
Ingrida Zelionkaitė: Gal kiek kitaip yra dėl emocijų. Daug moterų, pradėjusios vartoti hormoninę kontracepciją, skundžiasi emociniais pokyčiais, teigia, kad tapo jautresnės, verksmingesnės, labiau depresyvios ir pan. Jei yra tokių pokyčių, svarbu išnagrinėti, kas juos sukelia ir kaip
– Tai ar mes valdome tuos hormonus, ar jie – mus?
Ingrida Zelionkaitė: Nereikėtų atskirti savęs nuo savo kūno. Žmogus yra visuma, o tai reiškia, kad ir hormonai. Moters ciklo metu hormonų kiekis organizme varijuoja. Kai progesterono lygis pakyla, moteris labiau priima neigiamą informaciją, tampa jautresnė. Bet žmogus pats pasirenka, kaip reaguoti. Viena gali pasiduoti emocijoms, o kita suprasti, kad tai tėra tokia ciklo diena ir viską priimti ramiai.
Rimantė Gaižauskaitė: Hormonai tikrai neapibrėžia visko. Mūsų sprendimus lemia labai daug kas: išsilavinimas, pomėgiai, asmenybė ir t.t.
– Savo tyrime išskiriate moteris, vartojančias tabletes ir spiralę. Kodėl?
Ingrida Zelionkaitė: Šių dviejų preparatų veikimas skiriasi. Spiralė yra androgeniška, o geriamoji kontracepcija gali būti tiek antiandrogeniška, tiek androgeniška. Iki šiol dauguma tyrimų orientavosi į tabletes, o tyrimų apie spiralę – tikrai nedaug. Bet jei jų veikimas skiriasi, svarbu išsiaiškinti, kaip tai veiks smegenis, koks ilgalaikis efektas.
Rimantė Gaižauskaitė: Teoriškai spiralės veikimas turėtų būti labiau lokalus, todėl mums įdomu, ar matysime ką nors smegenyse, nes dabar galime kelti dvi prielaidas: jei tas veikimas lokalus, neturėtume matyti efekto, o jei hormonai keliauja iki smegenų, tuomet poveikį turėtume pamatyti atlikimo skirtumuose nuo kitų grupių ar smegenų atsakuose. Labai įdomu tai, kad iki šiol nėra atlikto nė vieno tyrimo, kuris tyrinėtų spiralės poveikį kognityvinėms funkcijoms, todėl nekantraujame pamatyti rezultatus.
– Kaip suprantu, tai svarbu ne tik suaugusioms moterims, bet ir paauglėms, tiesa?
Ingrida Zelionkaitė: Smegenys formuojasi paauglystės metu. Jeigu hormoninė kontracepcija veikia smegenis, tai yra svarbu žinoti. Juk yra tokių merginų, kurios kontraceptines priemones vartoja, tarkime, nuo 16 metų iki 30 ir niekada neturėjo natūralaus ciklo, todėl svarbu atsakyti, kaip tai veikia jų smegenis, kaip jos vystosi, jei yra nuolat daroma intervencija.
Rimantė Gaižauskaitė: Yra įdomi danų studija, kuri pastebėjo, kad merginoms, kurios anksti pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją, yra didesnė tikimybė ateity susidurti su depresijos simptomais ir vartoti antidepresantus. Bet čia buvo vertinami tik du klausimai: ar vartojo kontraceptikus ir ar vartojo antidepresantus, todėl rezultatų nereikėtų priimti, nepasvarstant kitų prielaidų. Gal ankstyvas lytinis gyvenimas nėra tinkamas besivystančiam žmogui, todėl mergaitėms buvo didesnė tikimybė susidurti su depresija. O gal tiesiog, jei žmogus linkęs vartoti vaistus, tai jis bus labiau linkęs vartoti bet kokius vaistus dėl kitų priežasčių. Vis dėlto pastebėta sąsaja tarp hormoninės kontracepcijos vartojimo ir depresijos neturėtų likti atviru klausimu, ir manau, kad čia svarbu rasti atsakymą, ar šie du dalykai susiję ar ne.
– Kas jums iki šiol buvo didžiausias atradimas šiame tyrime?
Rimantė Gaižauskaitė: Mane nustebino, kaip dažnai moteris reikia apšviesti, kas yra jų ciklas, kokia yra jo trukmė. Nes būna, kad parašo, jog jų ciklo trukmė 4-5 dienos, kas yra netiesa, tai menstruacijų trukmė, o ciklas yra nuo vienų menstruacijų iki kitų. Dar nustebino, kad moterys dažnai skundžiasi emociniais ir kognityviniais pokyčiais nuo tada, kai pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją. O tai kelia klausimų. Galbūt tos moterys, kurios jaučia kažkokius pokyčius, tiesiog aktyviau dalyvauja mūsų tyrime, nes joms įdomu, o tos, kurioms viskas gerai, neateina.
Ingrida Zelionkaitė: Kartais moterys net nežino, ką vartoja: tarkime, hormoninę spiralę ar varinę spiralę. Tai irgi kelia klausimų, kodėl jos nesidomi savo sveikata.
– Turite 4 moterų grupes ir vieną vyrų. Kas nustebino tiriant vyrų grupelę?
Ingrida Zelionkaitė: Nustebino atsakymai. Tarkime, yra klausimas, kokią strategiją dažniau naudojate, kalbant apie emocijų reguliaciją: slopinimo ar bandymo pakeisti požiūrį. Pasirodo, vyrai dažniau naudoja slopinimo strategiją nei moterys.
Rimantė Gaižauskaitė: Be to, vyrų aleksitimijos balas yra aukštesnis, tai yra, kai žmogui sunku suprasti savo emocijas ir jas išreikšti žodžiais.
– Bet yra skirtumas tarp to, kaip moterys sprendžia tas kognityvines užduotis ir vyrai?
Rimantė Gaižauskaitė: Labai daug kas priklauso nuo užduočių. Jei tai erdvinė užduotis, vyrai pranašesni už moteris, jei kalbinė – moterys pranašesnės. Bet tie skirtumai nėra dideli, jie įtakos gyvenime neturi. Be to, kaip rodo patirtis, visko galima išmokti. Tiek moterys gali išmokti puikiai įvaldyti erdvines užduotis, tiek vyrai – kalbines.
Psichofiziologinį „Lyties ir lytinių hormonų poveikio socioemocinėms ir kognityvinėms funkcijoms“ tyrimą atliekančios doktorantės kviečia sudalyvauti tyrime moteris, vartojančias geriamąją hormoninę kontracepciją ar turinčias hormoninę spiralę. Registruotis galite ČIA.
