Iš pradžių išskirkime klimakterinio periodo etapus.

1. Premenopauzė – laikotarpis nuo nepastovių menstruacijų iki paskutinių menstruacijų pabaigos.

2. Menopauzė – visiškas menstruacijų išnykimas, nutrūkus moteriškų lytinių hormonų gamybai.

3. Postmenopauzė – laikotarpis, prasidedantis praėjus vieniems metams po paskutinių menstruacijų.

Fiziologinė premenopauzės pradžia yra nuo 35 iki 50 metų, toks didelis skirtumas galimas dėl to, kad menopauzės atsiradimą lemia daugybė veiksnių:

  • Lėtinės ligos. Menopauzės pradžią paankstina cukrinis diabetas, kepenų ir inkstų ligos, autoimuninės ligos, tokios kaip skydliaukės funkcijos sutrikimas, lytinių organų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys. Šias ligas į „reitingą“ įtraukiau pirmiausia, nes su ankstyvos menopauzės problema susiduriančioms moterims jos diagnozuojamos dažniausiai. Į šį sąrašą taip pat įtrauktinos moterų lytinių organų operacijos.
  • Paveldimumas. Jei motinos menopauzė buvo ankstyva, tai ir dukra turėtų stebėti save.
  • Gyvenimo būdas. Viskas čia „nuobodu“ ir nuspėjama: valgykite sveiką maistą, būkite fiziškai ir seksualiai aktyvios, kontroliuokite svorį, laikykitės režimo ir būsite laimingos. Tik pernelyg neapkraukite savęs fiziniu darbu! Persidirbusios moterys, kitoms sąlygoms esant tokioms pačioms, nuvysta anksčiau už savo bendraamžes, kurios užsiima intelektualia veikla.
  • Rūkymas. Priešlaikinė menopauzė gali pasireikšti moterims, kurios nikotinu piktnaudžiauja ilgiau nei ketverius metus, per dieną surūko apie pakelį cigarečių.
  • Vaikų gimdymas. Menopauzės pradžią nutolinti padės abortų nebuvimas. Tai užtikrinti šiuolaikinėmis sąlygomis lengva, taip pat daugiau nei 3–4 vaikų gimdymas – tai jau sunkiau. Bet faktas yra faktas.
  • Psichologinė būsena. Dažnas stresas, nervinė įtampa neigiamai veikia moters kūną, šioje srityje irgi. Net dėl vaikystėje patirtų emocinių sukrėtimų moterys gali patekti į ankstyvos menopauzės rizikos grupę.
  • Geografinis veiksnys. Pietietėms šiuo atžvilgiu pasisekė labiau nei šiaurinių platumų gyventojoms, nes daugybė saulėtų dienų per metus gyvenamojoje vietovėje prisideda prie to, kad mėnesinės baigiasi vėliau.
  • Mažakalorės dietos. Reikšmingas vaidmuo tenka mitybai vaikystėje ir paauglystėje. Dvidešimtmetė mergina badauja, siekdama norimų instagrame populiaraus modelio matmenų, o sulaukusi 35-erių su siaubu patiria premenopauzės požymius. O jei ji dar nespėjo pagimdyti vaikų?

Manoma, kad normali menopauzės pradžia 45–55 metų. Jaunesniame amžiuje šis reiškinys laikomas ankstyva menopauze.

Šią patologiją lemia hormonų pusiausvyros sutrikimai, dėl kurių atsiranda normalaus kiaušidžių funkcinio aktyvumo pokyčių. Šiuo atveju menopauzės metu laukia daugybė komplikacijų, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, osteoporozės rizika. Štai kodėl taip svarbu, kad viskas vyktų laiku.

Pirmieji menopauzės požymiai paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 40 metų:

• miego sutrikimai;
• patinimas, medžiagų apykaitos procesų sulėtėjimas;
• ovuliacijos nebuvimas;
• nereguliarios menstruacijos;
• karščio bangos, po kurių atsiranda šalčio pojūtis;
• antsvoris „iš niekur“;
• greiti ir staigūs nuotaikos svyravimai (iš teigiamos į neigiamą);
• negebėjimas sutelkti dėmesio ir atminties praradimas.

Kokie hormonų ir fiziologiniai pokyčiai vyksta šiuo metu? Išvardysiu:

• kiaušialąstės bręsta vis rečiau;
• PMS simptomai tampa vis ryškesni;
• nemiga, pabudimai;
• atsiranda hormonų nepakankamumo simptomų – krūties ir gimdos fibromos, sumažėjęs lytinis potraukis, svorio padidėjimas juosmens srityje, osteoporozė, gimdos kaklelio displazija ir kt.;
• depresija;
• mažėja progesterono, estrogenų kiekis svyruoja, linkęs dominuoti.

Menopauzė

Kuo moteriai pavojingas ankstyvas klimaksas

Suprantama, ankstyva menopauzė moteriai – ne itin malonus dalykas. Išskyrus vienintelį „privalumą“ – nebelikusių kas mėnesį besikartojančių kraujavimų ir būtinybės visų tų „baltų ar aptemptų rūbų nedėvėti“, – damos patiria nemažą neigiamą poveikį sveikatai. Daugybė organizme šiuo metu vykstančių pokyčių atsiranda dėl to, kad nebesigamina lytiniai hormonai, pirmiausia estrogenai. Moteris nebegali susilaukti vaikų, natūralaus senėjimo procesai paspartėja, o tai pasireiškia nestabiliu kraujospūdžiu, širdies plakimu, galvos svaigimu ir tachikardija, psichika tampa lyg „močiutės“, menksta susidomėjimas gyvenimu, nyksta grožis.

Tik kas dešimtai moteriai fiziologinė menopauzė prasideda be menstruacijų ciklo sutrikimų, ir čia vėl kalti hormonai, tiksliau, vienas jų. Susipažinkite: 17 beta estradiolis, ypač svarbus reprodukcinei moters organizmo funkcijai. Šis hormonas daugiausia sintetinamas kiaušidėse, kurioms senstant jo gaminama vis mažiau. Visiškai pasibaigus menstruacijoms, 17 beta estradiolio koncentracija staigiai sumažėja, todėl šokteli folikulus stimuliuojančio hormono lygis. Per menopauzę kiaušidėms „išėjus į pensiją“ kūnas 17 beta estradiolio trūkumą bando kompensuoti daugiau šio hormono gamindamas antinksčiuose, kurie šiuo laikotarpiu paprastai veikia beveik 20 kartų aktyviau nei kiaušidės ir gamina veik visus moteriškus lytinius hormonus. Būtent ryškus estrogenų sumažėjimas yra pagrindinis menopauzės aspektas ir lemia didumą jos nemalonių simptomų.

Manau, jau akivaizdu, kad su ankstyva menopauze reikia kovoti, imtis visų prevencinių priemonių ir vos pasireiškus pirmiesiems simptomams sunerimti. Kreipkitės į specialistus, rūpinkitės savo kūno sveikata, nes bėdos po vieną paprastai nevaikšto. Pajutote, kad šokinėja spaudimas? Bėkite pas kardiologą, sureguliuokite spaudimą – atsiras jėgų ir galimybių fiziniam aktyvumui. Pamėgsite sportą – pagerės nuotaika ir padidės atsparumas stresui. Liausitės jaudintis dėl visko iš eilės ir išsaugosite daug sveikatos. Apskritai veiksmų kryptis, manau, aiški. Ginekologas, endokrinologas, dietologas, mamologas ir ortopedas taip pat nuo šiol taps jūsų amžinais draugais.

Kaip kovoti su premenopauzės simptomais?

• Stebėkite streso ir kortizolio lygį (daugiau apie tai skaitykite pirmosios knygos „Hormonų valsas“ skyriuje apie kortizolį).
• Per dieną suvalgykite bent 500 g daržovių.
• Valgykite daug vitamino C turintį maistą, kuris natūraliai didina progesterono kiekį (arba vartokite vitaminus ir papildus).
• Sumažinkite kofeino (arbatos, kavos) vartojimą.
• Vartokite melatoniną, kuris, mano nuomone, yra pagrindinis senėjimą lėtinantis papildas (nesant kontraindikacijų).
• Kontroliuokite savo hormonus.
• Stebėkite mikroelementų ir makroelementų lygį.
• Vartokite adaptogenus
• Valgykite daug augalinių riebalų (70 proc. visų riebalų per dieną).
• Iš raciono išbraukite cukrų, taip pat ir paslėptą.
• Gyvenkite laikydamasi cirkadinio ritmo (miegas nuo 22.30–23.00 val., kėlimasis – 7.00 val.).

Hormonų valsas

Natalijos Zubarevos knygą „Hormonų valsas 2“ išleido leidykla „Liūtai ne avys“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją