Urologas Paulas Andrewsas tinklalapyje marieclaire.ru pasakoja apie profilaktiką ir apie cistito gydymą, aiškina, kodėl negalima numoti ranka ir laukti, kol viskas savaime susitvarkys.
Visiems žinomas Hipokrato posakis, kad lengviau užkirsti ligai kelią negu ją gydyti. Deja, žmonės retai eina pas gydytojus profilaktiškai pasitikrinti, mėgsta gydytis patys arba kreipiasi į medikus, kai liga būna jau įsisenėjusi. Statistiniais duomenimis, dauguma cistitu sergančių moterų mėgina spęsti problemą pačios, vadovaudamosi principu „padėjo draugei, padės ir man“.
Svarbu suvokti, kad daug moteriškų ligų neturi simptomų, tad jei nesikreipsite į medikus profilaktiniais tikslais, galite nė nesužinoti apie ligą. Ginekologo apžiūra – pirma gynybos nuo cistito priemonė. Tai ypač svarbu vaisingo amžiaus moterims, nes, nesirūpinant savo organizmu, gali būti sudėtinga pastoti.
Cistitas – infekcinis, kiek rečiau – virusinis šlapimo pūslės gleivinės uždegimas. Įprastai cistitas vystosi greitai – pirmiausia pajuntamas dažnas ir stiprus noras šlapintis (dažniau nei 8 kartus per parą), šlapinantis jaučiamas deginimas, šlapime gali būti kraujo priemaišų. Arba būna taip, kad baigus šlapintis išsiskiria keli lašai kraujo. Esant cistitui galimas nemalonus maudimas ar skausmas pilvo apačioje. Kartais dėl cistito kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, nors dažniausiai kūno temperatūra nepakinta.
Kokios cistito priežastys?
Gali būti daugybė cistito priežasčių – nuo peršalimo, neteisingos asmeninės higienos technikos iki ginekologinių ligų – kolpito (makšties uždegimo), bakterinės vaginozės, lytiniu būdu plintančių infekcijų. Dažniausias cistito sukėlėjas – bakterija escherichia coli. Ligos priežastis gali būti ir genetinis polinkis į cistitą, hormonų disbalansas.
Ką pirmiausia daryti, pastebėjus cistito simptomus?
Visų pirma – kreiptis į urologą. Iki vizito pas gydytoją galima išgerti nuskausminamųjų antiuždegiminių preparatų – jie numalšins skausmą ir sumažins diskomfortą.
