Depresiją daugelis lietuvių linkę gydytis netinkamai: medikė pasakė, koks metodas padės, o koks įtrauks į priklausomybę

Nuo šios ligos kenčia dažnas lietuvis. Dar blogiau, kad dažnas tautietis dėl žinių stokos pasirenka netinkamą gydymo būdą, prie kurio ilgainiui pripranta. Pasak LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Depresijų gydymo skyriaus vedėjos Dalios Gudeikienės, lietuviai Europoje pirmauja pagal trankviliantų vartojimą. Jei kitų šalių gyventojai dažniau pasikliauna antidepresantais, mūsų šalies gyventojai depresiją linkę gydytis raminamaisiais vaistais. Medikė papasakojo plačiau, kokie yra taikomi depresijos gydymo būdai, kiek laiko trunka gydymas ir kada rekomenduojama gultis į ligoninę.

– Pradėkime nuo to: kada žmogus turėtų kreiptis į specialistus, įtaręs, kad užsitęsęs liūdesys yra depresija?

– Yra tam tikri kriterijai, bet reikia atskirti liūdesį nuo depresijos. Depresija yra daugiau nei liūdesys. Yra pagrindiniai ir papildomi šios ligos simptomai. Tam, kad būtų diagnozuojama depresija, reikia bent dviejų simptomų iš trijų pagrindinių ir bent dviejų iš papildomų. Pagrindiniai simptomai yra šie: bloga nuotaika, sumažėjęs interesas ir pasitenkinimas bei psichomotorinis sulėtėjimas. Sulėtėja žmogaus mąstymas, krenta darbingumas. Papildomi simptomai gali būti nerimas, apetito sumažėjimas, nemiga, somatinė išraiška, įvairūs skausmai. Jei žmogus ilgiau nei dvi savaites jaučia du ir daugiau pagrindinių ir du ir daugiau papildomų simptomų, turėtų kreiptis į specialistą.