– Nuo Eurovizijos praėjo jau kuris laikas. Kaip dabar vertinate šią patirtį?

– Nuostabiai. Iki šiol esu už ją dėkinga ir labai džiaugiuosi, kad būdama ten pilnai viską išgyvenau. Nėra tokio jausmo, kad būdama ant scenos, buvau taip susijaudinusi, jog nespėjau net pasidžiaugti ta akimirka. Ne, aš iš tiesų ja pasidžiaugiau, kai stovėjau prieš minią ir žinojau, kad dar milijonai sėdi prie ekranų ir klausosi lietuvių kalbos. Išgyvenau kiekvieną akimirką ir sąmoningai ją priėmiau, todėl prisiminimai yra labai geri. Labai džiaugiuosi ir iki šiol negaliu patikėti. Nėra jokio kartaus poskonio ar kažkokių neišpildytų ambicijų. Tai buvo nuostabi patirtis. Kai „Kalush Orchestra“ buvo Lietuvoje, kaip tik kalbėjome su jais apie tai, kad šiemet „Eurovizija“ buvo prasminga. Ji buvo visai kitokia nei visada.

– Ar yra dalykų, ką darytumėte kitaip?

– Ne. Labai džiaugiuosi, kad ten būdama negailėjau savęs. Nebuvo taip, kad nuspręsčiau geriau pailsėti nei eiti į dar vieną susitikimą, interviu ar renginį. Visur ėjau. Ir tik po mėnesio pajutau, kad mano sveikata pašlijo, bet nieko nesigailiu ir nieko nekeisčiau.

– „Eurovizija“ dažnai sulaukia kritikos. Ar pačią nustebino tokia pozityvi atmosfera?

– Nustebino. Tai tikrai labai aukšto lygio renginys. Pagal populiarumą yra antras pasaulyje po „Super Bowl“. Man iki šiol rašo „Eurovizijos“ darbuotojai ir sako, kaip buvo faina. Aš niekam pati nekėliau problemų, nebuvau „drama queen“, gal ir dėl to buvo tokia gera atmosfera. Man tai yra viena gražiausių patirčių, kokią gyvenime esu turėjusi. Aš nesitikėjau, kad taip sakysiu apie „Euroviziją“. Kol dar atrankos vyko Lietuvoje, man buvo sunkiau nei nuvykus jau į Italiją.

– Manote, kad šis konkursas jūsų karjeros etape buvo pačiu laiku?

– Taip, jis buvo tobulu metu. Ačiū kažkam ir sau pačiai, kad neskubėjau, kad nedariau kažko vien dėl pasiekimų. Viskas savaime labai gerai susidėliojo, gal dėl to, kad neturėjau didelių ambicijų. Man atrodo, kad tai buvo tarsi likimo paduota ir aš tai priėmiau. Lietuvoje nesistengiau laimėti, specialiai nieko nedariau. Žinojau, kad jei pergalė ateis, ji ateis lengvai. Ir šių dienų kontekste manau, kad mano daina labai tiko. Patys italai buvo sužavėti. Mes parodėme ne cirką ant scenos, o klasę. Gal kažkam nepatiko, bet gėdos nepadarėme. Parodėme, kad turime skonį.

– „Eurovizijoje“, matyt, užmezgėte nemažai pažinčių. Ar jau juntami jų rezultatai?

– Taip, pažinčių labai daug tiek su atlikėjais, tiek su organizatoriais. Iki šiol palaikau ryšį su Conchita Wurst. Yra keli žmonės iš Italijos, kurie norėtų su manimi dirbti, bet laikas parodys, kas iš to išeis.

– Minėjote, kad sveikata nukentėjo...

– Tai normalu. Paskutinę savaitę gerai jaučiausi, nors nei valgiau, nei gėriau, nei miegojau. Bet taip buvo dėl adrenalino. Man gydytoja paskui ir pasakė, kad bus pasekmės, nes antinksčiai padirbėjo neblogai. Truputį pasirgau, truputį virusai buvo užpuolę, bet nieko, atsigavau, laukia koncertai. Nėra kada sirgti ir ilsėtis.

– Minėjote, kad kai jau paspaudžiate gazą...

– Taip – gazas dugnas. (Juokiasi.)

– O ką šiaip mėgstate dėl savęs veikti? Kažkada pamenu tapydavote, tiesa?

– Taip, dabar šis pomėgis yra apleistas, nors visada noriu prie jo sugrįžti. Bet man pirmiausia reikia pailsėti, nors nebemoku to daryti. Tiesa, dabar turiu šuniuką, todėl namie būnu dažniau. Ji yra mano didžiausias džiaugsmas. Mėgstu su ja leisti laiką, kartu šokame, klausomės muzikos. Net namie noriu būti daugiau, kad su ja praleisčiau daugiau laiko.

– Minėjote, kad tėvai didžiuojasi jūsų sėkme, ar visada jutote jų palaikymą dėl pasirinkto kelio?

– Ne visada, jie labai bijojo, kai būdama paauglė nusprendžiau rinktis muziką, nes galvojo, kad bus labai sunku, norėjo, kad turėčiau normalų darbą. O kai tėvai nerimauja, nėra lengva, nes ir tu perimi tą nerimą. Bet aš turiu savo vidinį balsą, kurio klausau, o jei nepaklausau, pajuntu pasekmes. O kas dėl mano gyvenimo prasmės, mano veiklos, visada pasiklioviau savimi, žinojau, kad čia turiu būti ir tai turiu daryti, net kai buvo sunkūs laikai, kai negalėjau iš to pragyventi. Tai visada buvo mano būdas būti.

– Liepą jūsų laukia solinis koncertas Trakų pilyje, tiesa?

– Taip, programa bus išskirtinė, labai laukiu to koncerto. Laukia aktyvi vasara. Jokių atostogų.

Monika Liu

– Kaip apibūdintumėte šį savo gyvenimo etapą?

– Pakilimas-transformacija. Daug kas gyvenime keičiasi, mano požiūris – irgi. Netgi pasidariau astrologinę analizę, pasirodo, tikrai labai geras transformacinis laikas. Kažkas išeina iš mano gyvenimo, kažkas ateina, bet aš jaučiuosi dėkinga ir laiminga. Norisi daryti gera, nepamiršti Ukrainos, kad ir toliau padėtume jai ir norisi mėgautis kiekviena savo gyvenimo akimirka.

– O tame bėgime nesunku atrasti laiko kūrybai?

– Truputį sunku. Bet jei nėra bėgimo, tada yra kūryba ir atvirkščiai.

Balsuoti galite ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)