– Papasakokite, kas jus atvedė į sveikos gyvensenos kelią?
– Tas kelias prasidėjo labai seniai, bet kai gimė pirmas vaikas, norėjau, kad ne tik aš sveikai maitinčiausi, bet ir vaikas. Nuo to gimė ta tikroji pradžia, nors sportuoju jau seniai, baigiau šokio edukologiją. Bet iki vaikų svarbiau buvo išorinis grožis, o susilaukus vaikų – ir sveikata. Supratau, kad mityba ir sportas atneša daug daugiau nei tik išorinį grožį.
– Kuo užsiimate šiuo metu?
– Daug kuo. Auginu tris vaikus – 6 ir3 metų berniukus ir vienerių metų mergaitę. Kuriu mitybos planus, receptus. Netrukus išleisiu savo receptų žurnalą. Ten sudėjau receptus, kurie tinka visai šeimai. Suprantu, kad labai sunku laikytis dietos, kai vyras valgo vieną, vaikai – kitą, o tu – trečią. Mano tikslas buvo, kad maistas tiktų visiems. Be to, vedu sporto treniruotes, turiu savo moterų grupes, individualias treniruotes. Pastebėjau, kad kuo daugiau vaikų, tuo daugiau darbų. Gal vaikai ir yra ta motyvacija eiti pirmyn.
– Ar pačiai svoris po nėštumų, gimdymų buvo kada nors problema?
– Pastebėjau, kad grįžti į buvusias formas po pirmo vaiko yra labai lengva. O štai po antro ar trečio, jau buvo ką veikti. Turėjau žiūrėti, ką valgau. Bet supratau, kad reikia nuo to kaifuoti, o ne skaičiuoti kiekvieną kąsnį, svertis ir dievagotis, kad, vaje, nenukrito. Reikia valgyti skanų, bet sveiką maistą ir tuo mėgautis. Kitados aš irgi viriau vištieną su ryžiais, nebuvo labai skanu, bet buvo svarbūs rezultatai. O dabar mano suvokimas pasikeitė. Mes galime labai skaniai ir sveikai valgyti ir pasiekti lygiai tokių pačių rezultatų.
– Visai saldumynų atsisakėte?
– Ne. Nesame robotai, jei visiškai sau uždrausime, vieną dieną pratrūksime ir bus dar blogiau. Turi būti saikas. Jei nori, suvalgyk, bet jei valgysi kasdien, tuomet susitaikyk su rezultatais. Reikia jausti saiką, girdėti save. Jūsų organizmas – ne šiukšlių dėžė.
– Jei ne paslaptis, kiek sveriate šiuo metu?
– 50-51 kg, o ūgis mano – 168 cm, bet aš visada panašiai svėriau. Per savo gyvenimą išbandžiau labai daug dietų, viską patyriau savo kaliu: ir grikių, ir greipfrutų sulčių, ir agurkų. Galiausiai supratau, kad jei nevalgysi tokio kiekio, kokio reikia, niekas nevyks. Žinoma, kai yra didelis antsvoris, galima pamažinti porcijas ir tau svoris kris, bet ateis momentas, kai sustos kristi ir ką daryti tada? Reikia valgyti tiek, kiek reikia. Kiti žiūri į mane ir stebisi, kaip aš tokia plona, nors tiek valgau. Bet jei aš tiek visko nedaryčiau, aš taip neatrodyčiau. Kai sudarau mitybos planus, moterys stebisi, kaip čia tiek daug bus galima valgyti. Bet kai pradeda, pamato, kad svoris ima kristi.
– Kas sunkiau moterims: reguliuoti mitybą ar sportuoti?
– Skirtingai. Labai dažnai, kai pradedame kalbėti apie sveiką mitybą, moterys bijo, kad maistas bus neskanus, kad valgys kasdien tik ryžius, varškę ir vištieną. Jos geriau renkasi laikytis drastiškos dietos iki kokios nors šventės, o paskui vėl grįžta prie senų įpročių. O yra ir tokių, kurios nori tik sportuoti, bet nenori keisti mitybos. Deja, be mitybos nebus rezultatų.
– Dar yra tos, kurios rezultatų pasiekia paprasčiau – atsigulus ant plastinės chirurgijos specialisto stalo. Kokia jūsų nuomonė apie plastinę chirurgiją?
– Negaliu vienareikšmiškai atsakyti, nes ypač po gimdymų būna įvairių problemų, kurių nei sportu, nei mityba nesutvarkysi. Man pačiai yra pilvo raumenų diastazė, bet man ji netrukdo. Toms, kurioms trukdo, kurios gali ir nori sutvarkyti šią problemą chirurginiu būdu – kodėl ne. Bet yra tokių moterų, kurios nusisiurbia riebalus ant pilvo ir toliau sėdi ant sofos ir valgo. Į tokias procedūras žiūriu skeptiškai, nes turi ugdyti savo valią ne tik dėl grožio. Didelis antsvoris gali būti daugelio sveikatos problemų priežastis. Todėl jei yra dalykų, kurių sporto pagalba nesutvarkysi, tebūnie operacija, bet jei tai problemos, kurias galima išspręsti pakeitus gyvenimo būdą, bet tingisi, tuomet aš – prieš.
– Kaip motyvuojate moteris sportuoti? Juk daugelis mamų neturi nei laiko, nei jėgų po visos dienos dar eiti sportuoti.
– Iš tiesų, kai nėra laiko, esi pavargęs, nemiegojęs, prisiversti sunku, o ir rezultatų pirmaisiais metais po vaiko gimimo gali nesulaukti. Man pačiai po trečio vaiko kokius devynis mėnesius niekas nejudėjo. Taigi tegu mamos neišsigąsta, nes ateis galiausiai ta diena, kai svoris ims kristi. Be to, turime maitintis sveikai ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaiko. Aš siūlyčiau motyvacijos semtis iš kitų. Be to, kai pasimatys pirmieji rezultatai – keli kilogramai, pora centimetrų ar gera savijautai – jie motyvuos eiti toliau.
– Kaip jūs pati save palepinate? Ar randate laiko sau?
– Kadangi man labai patinka sportuoti, vesdama treniruotes aš ir pailsiu. Kita vertus, turiu laiko ir su draugėmis išeiti, tuo metu vyras užsiima su vaikais. Kartais užtenka ir valandėles poilsio, kad grįžtum su naujomis jėgomis.
– Auginate tris vaikus. Visada norėjote didelės šeimos?
– Ne. Aš visada sakiau, kad turėsiu tik vieną vaiką, kad esu karjeristė. Bet kai atsirado vienas, supratau, kad motinystė veža. Nors gimdymas buvo komplikuotas, o ir bemiegių naktų – daug, tas nesustabdė. Taigi esu karjeristė su trimis vaikais. Niekada nemaniau, kad tiek turėsiu.
– Sakoma, kad trečias vaikas jau užauga pats. Ar tiesa?
– Tikrai taip. Gal kad ji brolius mato, todėl visko greičiau išmoksta. Mūsų dukrytė ir valgo pati, ir dar geriau už brolius. O ir mes patys daug labiau atsipalaidavę. Kai yra trys, gali būti jau ir keturi.
Už Agnę galite balsuoti ČIA.
